22:32, 16 vasario 2006 versija taisyti Turbo (aptarimas \| indėlis) 2 355 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		15:28, 2 balandžio 2006 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Petras Klimas''' (~~1981~~[[1891]] 02m. [[vasario 23]] d. Kušliškiuose ([[Marijampolės rajonas\|Marijampolės raj.]]) - [[1969]] 01m. [[sausio 16]] d. [[Kaunas\|Kaune]]) – - [[Lietuvos ~~Nepriklausomybės~~nepriklausomybės ~~atkūrimo~~aktas\|Lietuvos ~~- Vasario -16-os~~nepriklausomybės akto]] signataras, ~~žinomas politikas - Lietuvos~~ užsienio reikalų [[ministras]], ~~kultūros veikėjas -~~diplomatas, istorikas. ==== Biografija== == Gimė stambaus ūkininko šeimoje. Mokėsi [[Marijampolės gimnazija\|Marijampolės gimnazijoje]], dalyvavo tautiniame išsivadavimo judėjime. [[1910]] - [[1914]] m. studijavo [[Maskvos universitetas\|Maskvos universiteto]] Teisės fakultete. Aktyviai bendradarbiavo liberaliame „Aušrinės“ laikraštyje, pasirašinėdamas straipsnius ''Vabalėlio'' [[slapyvardis\|slapyvardžiu]]. Gimė [[Marijampolė\|Marijampolės]] aps., Kalvarijos aps., Kušliškių k. ūkininko šeimoje. Mokydamasis Marijampolės gimnazijoje dalyvavo tautiniame išsivadavimo judėjime. Ją baigęs 1910 m., įstojo į Maskvos universitetą, kurį baigė 1914 metais. I pasaulinio karo metais tapo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komiteto nariu, Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917) organizacinio komiteto sekretoriumi. 1917 - 1918 m. jis buvo Lietuvos tarybos narys, faktiškai, pirmasis [[Lietuvos aidas\|“Lietuvos aido”]] redaktorius, 1919 m. pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijos viceministras, ministras (1919-1921), vėliau dalyvavo Lietuvos delegacijoje prie Paryžiaus Taikos konferencijos, 1920 m. taikos derybose su Sovietų Rusija atliko sekretoriaus pareigas, o 1921 m., tarpininkaujant Tautų Sąjungai, kartu su kitais lietuvių delegacijos nariais derėjosi su Lenkija. 1923 - 1925 m. Petras Klimas - nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje, o nuo 1925 - iki 1940 m. - Prancūzijoje. Prasidėjus II - ajam pasauliniam karui ir hitlerininkams užėmus Paryžių, diplomatinis korpusas turėjo skubiai pasitraukti į Pietų Prancūziją, į mažą Viši miestelį. P.Klimui su savimi pasiėmė tik mažą diplomatą, kuriame tilpo dokumentai ir… Vaižganto laiškai, su kuriuo susirašinėjo iki pat kanaununko mirties. Visa jo didžiulė biblioteka, baldai, rūbai, indai - buvo išvogti, išgrobstyti. [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo pasaulinio karo]] metais tapo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komiteto nariu, [[Lietuvių konferencija\|Lietuvių konferencijos]] [[Vilnius\|Vilniuje]] ([[1917]] m.) organizacinio komiteto sekretoriumi. 1916 m. vokiečių suimtas, tris mėnesius kalintas, ištrūkęs vėl pasinėrė į politinę veiklą. 1917 m. [[rugsėjo 18]] - 22 d. vykusioje Lietuvių konferencijoje išrinktas į [[Lietuvos Taryba\|Lietuvos Tarybą]], tapo jos sekretoriumi, vėliau generaliniu sekretoriumi. [[Lietuvos aidas\|„Lietuvos aido“]] pirmasis redaktorius. Redagavo 1917 m. [[gruodžio 11]] d. ir [[1918]] m. [[vasario 16]] d. pareiškimus, parodė diplomatinius sugebėjimus, taikydamas 1918 m. vasario 16 d. išvakarėse suskilusią Lietuvos Tarybą. 1918 m. gruodžio mėn. su [[Augustinas Voldemaras\|Augustino Voldemaro]] vadovaujama Lietuvos delegacija dalyvavo [[Paryžiaus taikos konferencija\|Paryžiaus taikos konferencijoje]] vykusiose derybose. 1943 metais Prancūzijoje hitlerininkų buvo suimtas ir kalintas iki 1944 m. 1945 m. suimtas NKVD ir nuteistas 10 metų kalėti. 1955 m. grįžo iš Sibiro. Neišsižadėjo savo idealų ir neprarado vilties, kad lietuvių tautos laisvė bus atgauta. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Nuo [[1919]] m. gyveno Kaune, pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, Užsienio reikalų ministerijos viceministras, ministras. [[1920]] m. taikos derybose su Sovietų [[Rusija]] atliko sekretoriaus pareigas, o [[1921]] m., tarpininkaujant [[Tautų Sąjunga]]i, kartu su kitais lietuvių delegacijos nariais derėjosi su [[Lenkija]]. [[1922]] m. vasario mėn. buvo Lietuvos vyriausybės delegacijos, dalyvavusios [[Genuja\|Genujos]] konferencijoje narys, rengė dokumentus dėl rytinės Lietuvos sienos. Svarbiausios jo knygos: “Lietuva, jos gyventojai ir sienos” (1917 m.), “Lietuvos valstybės kūrimasis iki Vyriausybei susidarius” (1918 m.), “Lietuvių senobės bruožai” (1919 m.), “Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga” (1922 m.) ir kt. 1920 - [[1923]] m. [[Aukštieji kursai\|Aukštuosiuose kursuose]] ir [[Lietuvos universitetas\|Lietuvos universitete]] dėstė Lietuvos istoriją. ~~=====Nuoroda=====~~ 1921 m. [[liepos 7]] d. Petras Klimas sukūrė šeimą, vesdamas Bronę Mėginaitę. Vedybos su [[Vaižgantas\|Juozo Tumo-Vaižganto]] sesers Severijos dukra suartino P. Klimą su rašytoju, tarp jų užsimezgė bičiulystė, atsispindėjusi jo gausioje korespondencijoje. [http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/p_klimas.html Signataro atminimui skirta svetainė]▼ [[Vakarai\|Vakarų]] šalims pripažinus Lietuvos valstybę, P. Klimas [[1923]] m. [[rugsėjo 15]] d. tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru [[Italija\|Italijoje]], [[1925]] m. [[gegužės 20]] d. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru [[Prancūzija\|Prancūzijoje]]. Čia jis dirbo su lietuvių kilmės poetu [[Oskaras Milašius\|Oskaru Milašiumi]]. 1925 m. [[liepos 17]] d. įgaliotasis ministras įteikė kredencialus, t.y. akreditavimo arba įgaliojamuosius raštus, kaip pirmasis Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje. P. Klimas taip pat buvo akredituotas ir [[Belgija\|Belgijoje]], [[Liuksemburgas\|Liuksemburge]], [[Ispanija\|Ispanijoje]] bei [[Portugalija\|Portugalijoje]]. ~~[[category:istorija]]~~ [[Category:Lietuvos politikai\|Klimas]]▼ Paryžiuje Lietuvos diplomatą užklupo [[Antrasis pasaulinis karas]], į kurį netrukus įsitraukė ir Prancūzija bei [[Anglija]]. [[1939]] m. [[spalio 5]] ir 11 d. dalyvavo Lietuvos, [[Latvija\|Latvijos]] ir [[Estija\|Estijos]] pasiuntinių posėdžiuose Paryžiuje dėl [[SSRS]] politikos siekių [[Baltijos valstybės]]e. P. Klimas jautė artėjančią valstybės katastrofą. 1939 m. [[lapkričio 2]] d. Paryžiuje susitiko su [[Bronius Kazys Balutis\|Bronu Balučiu]] bei [[Stasys Lozoraitis\|Stasiu Lozoraičiu]] ir sudarė slaptą memorandumą užsienio reikalų ministrui [[Juozas Urbšys\|Juozui Urbšiui]], kuriame svarstė Lietuvos vyriausybės pasitraukimo į užsienį galimybes. Diplomatą giliai sukrėtė pranešimai apie [[1940]] m. [[birželio 14]] d. ultimatumą ir [[birželio 15]] d. [[Raudonoji armija\|Raudonosios armijos]] įvedimą į Lietuvą. Vokiečių kariuomenei artėjant prie Paryžiaus, kartu su Prancūzijos vyriausybe pasitraukė į [[Bordo]], vėliau į [[Vichy]] miestelį. Su savimi pasiėmė tik mažą diplomatą, kuriame tilpo dokumentai ir Vaižganto laiškai, su kuriuo susirašinėjo iki pat kanauninko mirties. Visa jo didžiulė biblioteka Paryžiuje, baldai, rūbai, indai buvo išvogti, išgrobstyti. Pabaltijo šalis įjungus į Sovietų Sąjungą, P. Klimas 1940 m. [[rugpjūčio 4]] d. įteikė [[nota\|notą]] Prancūzijos užsienio reikalų ministrui, kurioje prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos. 1941 m. pavasarį Klimų šeima apsigyveno [[Grasas\|Grase]], Pietų Prancūzijoje. [[1943]] m. [[rugsėjo 18]] d. [[gestapas]] suėmė P. Klimą. Kelis mėnesius buvo kalinamas Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimuose, vežiojamas vagonuose ir marinamas badu. [[1944]] m. [[kovo 19]] d., išsekintas bado, atvežtas į [[Kauno kalėjimas\|Kauno kalėjimą]] ir paleistas. Kaune apsigyveno savo svainės Barboros Mėginaitės-Lesauskienės namuose. Artėjant Raudonajai armijai, liko Lietuvoje. Aštuonis mėnesius dirbo prof. [[tadas Ivanauskas\|Tado Ivanausko]] ūkyje, kur [[1945]] m. [[rugsėjo 19]] d. suimtas [[NKVD]]. Jam iškelta byla už memorandumo (jį buvo numatyta persiųsti į Vakarus) [[prancūzų kalba]] rengimą, kuriame keliama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mintis. Taip pat buvo kaltinamas už rašytą protestą Prancūzijos vyriausybei dėl SSRS 1940 m. akcijos Lietuvoje, už ryšių su Vichy vyriausybe palaikymą ir dalyvavimą Lietuvos pasiuntinių konferencijoje [[Roma\|Romoje]]. P. Klimas nuteisiamas 10 metų [[Sibiras\|Sibiro]] lagerių. Kalėjo [[Čeliabinskas\|Čeliabinsko]] srityje, kur dirbo žemkasiu, dailide. Praradęs sveikatą, [[1954]] m. [[sausio 1]] d. grįžo į Lietuvą. Kaune vėl gyveno pas B. Lesauskienę. Kamuojamas ligų, sunkių praeities išgyvenimų, ilgėdamasis šeimos, kuri liko Paryžiuje, dvasiškai nepalūžo, vėl pradėjo rašyti. Petras Klimas nuėjo ilgą ir kūrybingą gyvenimo kelią. Sunkus jo likimas buvo panašus į visos lietuvių tautos likimą. Kaip valstybininkas, jis visas jėgas skyrė valstybės atkūrimui, Lietuvos tarptautinių pozicijų stiprinimui. Nepriklausomybės akto signataras tautai, valstybei, jos idealams liko ištikimas iki paskutinės savo gyvenimo dienos. Palaidotas Kaune, [[Petrašiūnų kapinės]]e. == Kūryba == Svarbiausios knygos: „Lietuva, jos gyventojai ir sienos” (1917 m.), „Lietuvos valstybės kūrimasis iki Vyriausybei susidarius” (1918 m.), „Lietuvos senobės bruožai” (1919 m.), „Le gouvernement de Kowno“ (prancūzų k., 1919 m.), „Muravjovo laikmetis Lietuvos žemės ir žemininkų istorijoj“ (1920 m.), „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga” (1922 m.), „Lietuva, jos gyventojai ir sienos” (1923 m.), „Iš mano atsiminimų“ ([[1990]] m.), „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919-1940“ ([[1991]] m.) ir kt. Bendradarbiavo leidiniuose: „Aušrinė“, „Praeitis“, „[[Naujoji Romuva]]“. Pasinaudodamas [[Jonas Jablonskis\|Jono Jablonskio]] medžiaga, parašė mokykloms vadovėlių, skaitinių: „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1919 m.), „Skaitymai lietuvių kalbos pamokose“ (1919 m.). Rinko medžiagą apie lietuvių tautos etnografinį plotą, bandė nustatyti jo ribas. == Nuorodos == ▲[http://www.kvb.lt/leidiniai/nepriklausomybes_signatarai/p_klimas.html ~~Signataro~~Trumpa ~~atminimui skirta svetainė~~biografija] [http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KLIMAS%20PETRAS Trumpa biografija] ▲[[Category:Lietuvos politikai\|Klimas, Petras]] [[Category:Lietuvos diplomatai\|Klimas, Petras]] [[Category:Lietuvos visuomenės veikėjai\|Klimas, Petras]]

Petras Klimas: Skirtumas tarp puslapio versijų