Kušas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

Po [[Kermos civilizacija|Kermos civilizacijos]] klestėjimo II tūkst. pr. m. e. II pusėje Nubija priklausė [[Naujoji Egipto karalystė|Naujajai Egipto karalystei]]. Po [[Ramzis II|Ramzio II]] mirties 1224 m. Egipto įtaka regionui vis labiau mažėjo. Čia susidarė prielaidos atsirasti nepriklausomai valstybei.

 

Šis laikotarpis, trukęs iki VIII a. pr. m. e., yra labai mažai tyrinėtas. Egzistuoja netgi teorijos, kad tuo metu iš Kušo galėjo kilti legendinė [[Saabos karalienė]]. Pirmasis istoriškai patvirtintas Kušo valdovas buvo Alara (VIII a. pr. m. e.), kuris suvienijo visą Aukštutinę Nubiją ir pradėjo Napatos dinastiją.

 

Alaros įpėdinis Kašta (tai reiškia „Kušitas“) pradėjo Kušo ekspansiją į šiaurę, t.y. į [[Senovės Egiptas|Egiptą]], kur tuo metu buvo krizė ir susiskaldymas. Jam ir jo tiesioginiam įpėdiniui [[Pjanchis|Pjanchiui]] pavyko užvaldyti visą Egiptą, ir jų Egipte įkurtoji dinastija yra laikoma XXV dinastija. Ji valdė Egiptą iki 656 m. pr. m. e. Tuo metu valstybės sostinė buvo [[Napata]], kurioje ir buvo laidojami visi valdovai. Karalystė buvo visiškai egiptizuota, joje buvo paplitusi [[egiptiečių kalba]] ir kultūra.

 

VII a. pr. m. e. viduryje [[Asirija]]i įsiveržus į Egiptą, ten įsitvirtino XXVI dinastija. Tačiau Kušas išsaugojo nepriklausomybę ir ėmė egzistuoti kaip atskira valstybė. Kadangi jos sostinė tuo metu buvo [[Napata]], ankstyvasis jos laikotarpis vadinamas ''Napatos laikotarpiu''.

 

592 m. pr. m. e. Egipto armija laikinai užėmė Napatą. Ši auganti grėsmė iš šiaurės paskatino Kušą perkelti sostinę toliau į pietus, į [[Merojė|Meroję]], dėl to šis laikotarpis vadinamas ''Merojės laikotarpiu''. Merojė buvo ne tik saugesnėje, bet ir palankioje vietoje vykdyti prekybą per [[Raudonoji jūra|Raudonąją jūrą]], kadangi prekyba [[Nilas|Nilu]] pamažėle menko dėl tarp Kušo ir Egipto siautėjusių plėšikų būrių. Be to, vystantis [[geležis|geležies]] gamybai, miškingos Merojės apylinkės buvo labai tinkamos [[metalurgija]]i.

 

I a. pr. m. e. Kušas kovojo su [[Romos imperija]]. Napata buvo laikinai užimta ir galutinai prarado savo galią.

 

Nuo pirmųjų mūsų eros amžių Kušas ėmė prarasti savo ekonominę ir politinę galią regione. Jo pietuose auganti [[Aksumo imperija]] tapo svarbiausiu konkurentu, ir ji galiausiai nukonkuravo Meroję kaip svarbų prekybinį ir gamybos centrą. Ėmė nykti amatai, nebebuvo statomos šventyklos.

 

 

== Valdovai ==

{{main|Sąrašas:Kušo valdovai}}

Kušas buvo valdomas valdovų, tituluojamų ''ko'' (''qo''). Labai įdomi institucija buvo karalienės ''kandake'', kurių svarba ypač išaugo Merojės laikotarpiu. Jos buvo ne tik karalių sutuoktinės, bet taip pat neretai valdydavo visą valstybę ir netgi vadovaudavo kariuomenei. Viena pirmųjų žinomų ''kandake'' yra [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] amžininkė ''Pelekh''. Pasakojama, kad ji pasipriešino Aleksandro invazijai, nors iš tiesų Aleksandras niekuomet nevykdė karo žygių prieš Kušą. Žymiausios kandakės yra Šanakdachetė (177 - 155 m. pr. m. e.), kuriai priskiriamas [[Merojės raštas|Merojės rašto]] išradimas, ir Amanitore (I a. pradžia), paskutinioji didžioji statytoja. Kandake savo valdžia dalijosi su karalienėmis motinomis, tituluojamomis ''qore''.

== Kultūra ==

Kušo kultūra buvo labai stipriai veikiama [[Senovės Egiptas|Egipto]] kultūros, iš kurio Kušas perėmė raštą, architektūros, dailės, valdymo principus. Tik vėlyvuoju valstybės egzistencijos laikotarpiu kultūra įgijo vietinių bruožų.

 

{{main|Merojės raštas}}

Kušas nuo ankstyviausių laikų naudojo [[egipto hieroglifai|Egipto hieroglifus]], ir daugybė įrašų buvo daroma [[egiptiečių kalba]]. Tik maždaug III a. pr. m. e. buvo pradėtas naudoti savitas Merojės raštas, kuris buvo suformuotas Egipto rašto pagrindu. Tačiau ši rašto sistema buvo [[fonograma|fonografinė]] ir neturėjo ideogramų. Joje pirmą kartą Afrikoje panaudota sistema, kuri turėjo ne tik [[priebalsis|priebalsius]], bet ir [[balsis|balsius]]. Tai kartais yra aiškinama [[graikų raštas|graikų rašto]] įtaka.

Raštas turėjo du variantus - hieroglifinį, naudojamą oficialiems užrašams reljefuose ir taip vadinamąjį kursyvą, kuris buvo supaprastintas rašto variantas. Nors raštas buvo dešifruotas, juo parašyta kalba yra vis dar nesuprantama mokslininkams. Nėra netgi vieningos nuomonės, kuriai kalbų šeimai ją galima priskirti. Labiausiai paplitę hipotezės teigia, kad [[merojiečių kalba]] galėjo priklausyti [[afroazijinės kalbos|afroazijinėms kalboms]] (tuo atveju ji būtų gimininga į rytus esančiai [[bedžų kalba]]i) arba [[Rytų Sudano kalbos|Rytų Sudano kalboms]] (tuo atveju ji būtų gimininga vėliau čia susiformavusiai [[nubų kalba]]i).

 

Kušo civilizacija paliko daug architektūros paminklų, kurie išmėtyti visoje [[Nubija|Nubijoje]], bet daugiausia koncentruojasi prie sostinių.

 

Vieni ankstyviausių paminklų yra prie [[Napata|Napatos]], kuri nuo seniausių laikų buvo laikoma šventa vieta. Prie jos buvęs Džebel Barkalio kalnas, savo forma primenantis [[kobra|kobros]] galvą tapo kulto objektu, ir prie jo pastatyta dievo [[Amonas|Amono]] šventykla buvo laikoma viena svarbiausių netgi Egipte. Šventyklos griuvėsiai yra tyrinėti archeologų.

Prie Napatos buvusiose gausiose kapavietėse kušitai VIII a. pr. m. e. atgaivino Egipte iki tol seniai išnykusią [[piramidė|piramidžių]] statybos tradiciją. Kušo piramidės buvo gerokai mažesnės nei egiptietiškos, tačiau išlaikė savo formą ir funkciją - tai buvo valdovų kapai.

 

Sostinei persikėlus į Meroję, piramidžių statybos tradicija perkelta į ten. Merojė taip pat pagarsėjo gausybe šventyklų, kurių visos buvo pastatytos egiptietišku stiliumi. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą Kuše paplito helenistinė kultūra. Ji stipriai paveikė vėlyviausius Kušo architektūros paminklus, ypač Nakos šventyklą, kurioje garbinamas vienas svarbiausių Kušo dievų Apedemakas, turintis [[liūtas|liūto]] pavidalą.

 

Kuše buvo daroma daug puikių [[dailė]]s dirbinių, kurių dauguma randami šventyklose. Tai - reljefai ir apvalioji skulptūra. Juose daugiausia vaizduojamos dievybės ir valdovai. Dailės stiliuje ypač gajos egiptietiškos tradicijos.

 

Ypač savita [[keramika]], kurios tradicijos prasidėjo apie III a. pr. m. e., yra vienas iš didžiausių Merojės civilizacijos pasiekimų. Joje labai įdomiai persipina egiptietiškos, helenistinės ir afrikietiškos tradicijos. Keramikoje gausu dailių ornamentų ir tapytų gyvenimo scenų. Merojėje buvo gaminama dviejų rūšių keramika. Didžioji dalis buvo gaminama naudojant žiedžiamąjį ratą (tai buvo vyrų užsiėmimas). Šiai rūšiai priklauso patys gražiausi dirbiniai. Kita keramika buvo gaminama moterų, ir lipdoma rankomis, čia ypač atsispindi vietinė afrikietiška kultūra.

 

{{Commons|Category:Kingdom of Kush}}

{{Senovės civilizacijos}}

[[Kategorija:Sudano istorija]]

[[Kategorija:Istorinės valstybės]]