Kraujomaiša: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[lytiniai santykiai|Lytinių santykių]] tarp giminaičių apribojimus nustato [[Teisinis paprotys|papročiai]] ir įstatymai. Daugelyje šalių kraujomaiša laikomi ir globėjo santykiai su globotiniu (patėvio ar pamotės – su podukra ar posūniu).

 

 

Pagal [[Senasis Testamentas|Senąjį Testamentą]], pirmoji kraujomaiša turėjusi būti tarp [[Adomas ir Ieva|Adomo ir Ievos]] vaikų, iš kurių, tikinčiųjų manymu, ir atsiradusi žmonija. Iš senesniųjų kraujomaišos pavyzdžių gali būti [[Biblija|Biblijos]] pasakojimas apie [[Lotas|Lotą]] ir jo dukteris, [[Sofoklis|Sofoklio]] drama „Karalius [[Edipas]]“, [[Ovidijus|Ovidijaus]] „Metamorfozėse“ labai poetiškai aprašyta [[Mira|Miros]] meilė tėvui, iš kurios gimęs dievas [[Adonis (mitologija)|Adonis]]. Kraujomaišą toleravo [[Skandinavų mitologija|skandinavų tikėjimo]] vaisingumo dievai [[vanai]].

Kai kur kraujomaiša buvo leidžiama karališkųjų šeimų nariams, motyvuojant vadinamojo „mėlyno kraujo“ išsaugojimo būtinybe: [[Egiptas|Egipto]] faraonų, [[inkai|inkų]] valdovų rūmuose buvo leidžiama tuoktis broliui ir seseriai, dėl to [[dinastija|dinastijos]] neretai išsigimdavo. Ypač griežtai kraujomaišą smerkė [[senovės žydai|senovės žydų]] teisės kodeksas, kurio nuostatas perėmė [[krikščionybė]]. VI amžiuje [[popiežius]] [[Šventasis Grigalius I|šv. Grigalius I]] uždraudė [[vedybos|vedybas]] net 7 eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas sušvelnintas – tuoktis leista jau 3 eilės giminaičiams (pusbrolių ir pusseserių vaikams). Ši [[katalikų bažnyčia|katalikų bažnyčios]] nuostata galioja iki šiol.

 

 

Kraujomaišos draudimą lėmė keletas veiksnių ir argumentų: