Kobalaminas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|-

| bgcolor="#ffeedd" | [[RDA]] (suaugusiam vyrui)

|-

| bgcolor="#ffeedd" | RDA (suaugusiai moteriai)

|-

! bgcolor="#ffeedd" colspan="2" | Trūkumo simptomai

Kobalaminai padeda [[kraujodara]]i ir yra svarbūs [[nervų sistema]]i. Pakankami kiekiai yra reikalingi homocistino skaidymui, kuris susiformuoja kūnui metabolizuojant aminorūgštį [[metioninas|metioniną]] bei pačiai metionino apykaitai.

 

Kobalamino augaliniuose produktuose beveik nėra, o gyvūniniuose produktuose jų nedaug. Vitaminas aptinkamas [[kepenys]]e, [[inkstas|inkstuose]], [[širdis|širdyje]], [[mėsa|mėsoje]], žuvyje, [[pienas|piene]], [[kiaušinis|kiaušiniuose]], [[jūržolės]]e, ir tam tikro tipo [[mielės]]e.

 

Kūnas gali susikurti vitamo B₁₂ atsargas, kurių užtenka keliems metams. Bet žmogui senstant, vitamino B₁₂ stoka gali sukelti problemų. Peržengus 50 metų ribą 10-30% žmonių patiria atrofinį [[gastritas|gastritą]], dėl kurio sumažėja skrandžio rūgšties. Kadangi skrandžio rūgštis yra itin svarbi skaidant maistines medžiagas, gali sutrikti vitamino B₁₂ pasisavinimas. Dėl to yra rekomenduojama, kad vyresni nei 50 metų naudotų maistą kuris yra papildytas vitamino B₁₂. [[Krono liga]] taip pat gali paveikti vitamino B₁₂ pasisavinimą.

 

Vitaminas B₁₂ tirpsta vandenyje, kaupiamas organizme. Šio vitamino apykaitai svarbūs vitaminai [[vitaminas C|C]], [[Riboflavinas|B₂]] ir [[Piridoksinas|B₆]].

 

Kobalaminus gamina [[žarnyno bakterijos]], tačiau jie nėra įsiurbiami – jie yra pasisavinami tik [[skrandis|skrandyje]].

 

Kobalaminai svarbūs genetinės medžiagos struktūros formavimui, užtikrinant [[DNR metilinimas|DNR metilinimą]], [[raudonieji kraujo kūneliai|raudonųjų kraujo kūnelių]] susidarymui, ląstelių dalijimuisi.

 

Taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą [[raumeninis audinys|raumenų audiniuose]] ir [[kraujodara|kraujodarą]], aktyvina [[folio rūgštis|folio rūgštį]], mažina [[cholesterolis|cholesterolio]] koncentraciją kraujo plazmoje.

 

Vitamino reikia 3 mikrogramų per parą. Nėščioms ir maitinančioms moterims vitamino reikia 4 mikrogramų per parą.

 

Vitamino B₁₂ trūkumo [[simptomas|simptomai]] panašus į anemiją. Trūkumas pasireiškia pabalusia [[oda]], sumažėjusiu energingumu, [[nuovargis|nuovargiu]], oro trūkumu, [[mažakraujystė]], degantis [[liežuvis]], pageltusi [[gleivinė]], silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi [[psichika]].. Neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba [[nutirpimas|nutirpimu]], sutrikusia [[eisena]], [[atmintis|atminties]] sutrikimais, [[demencija]], sutrikusia orientacija, vizualiniais sutrikimais, [[nemiga]], šlapimo puslės ir vidurių sutrikimais.

 

Dažniausiai kobalaminų trūksta dėl vegetariškos mitybos, nevalgant pieno ir kiaušinių. Suaugusiems trūkumas pasijunta po 5-10 metų, nes organizme sukauptos vitamino atsargos, kūdikiams, kurių motinos maitinasi [[vegetarizmas|vegetariškai]], yra pavojus negauti reikiamo vitamino kiekio, taigi trūkumas gali pasireikšti iškart.

 

Vitaminas praktiškai nenuodingas, retais atvejais perdozavus gali atsirasti paprastųjų [[spuogas|spuogų]], paūmėti [[žvynelinė]].

 

Vitaminą B₁₂ organizme perneša ir jungia įvairiūs baltymai. Maisto B₁₂ yra sujungtas su baltymais. Skrandyje B₁₂ atskiriamas nuo baltymų ir sujungiamas su taip vadinamu R baltymu, kuris jį (ir kitus korinoidus) perneša į [[Plonoji žarna|plonąsias žarnas]]. Čia [[kasa|kasos]] fermentai atskiria B₁₂ nuo R baltymo ir jungia su IF. Tai yra B₁₂ absorbcijai būtinas neuramino rūgšties turintis [[glikoproteinas]] IF (savitasis ''intrinsic factor''), esantis skrandžio [[gleivinė]]je. Jis sudaro su vitaminu B₁₂ pepsinui atsparų kompleksą, absorbuojamą apatinėje žarnyno dalyje. Žarnyno ląstelėms absorbavus B₁₂, jis jungiamas su kitais R baltymais: transkobalaminu 2 (TC2 arba TCII) arba haptakorinu. TC2 perneša B₁₂ į kitus kūno audinius. Visų audinių ląstelės turi TC2 receptorius.

Serumo B₁₂ pristatantys baltymai yra TCII, o atsargos baltymai [[haptakorinas|haptakorinai]] yra TCI ir TCIII. Biologiškai aktyvaus B₁₂ kiekis koreliuoja su holo - transkobalamino (HoloTCII) koncentracija. Ši B₁₂ forma sudaro 6-25 proc. bendro plazmos B₁₂ kiekio (kitas sujungtas su haptokorinais).

 

Pirmasis vitamino B₁₂ turinčius produktus naudoti anemijos gydymui pasiūlė [[William Murphy]]. [[George Minot]] ir [[George Whipple]] iš kepenų chemiškai išskyrė ir izoliavo gryną vitaminą B₁₂. Už šiuos darbus visas trejetas 1934 metais buvo apdovanotas [[Nobelio premija]]. Molekulės cheminę struktūrą [[kristalografija|kristalografijos]] metodais nustatė kitos nodbelio premijos laureatės[[Dorothy Crowfoot Hodgkin]] laboratorija 1956 metais.

 

XX a. antroje pusėje kobalaminų apykaitą bei jų svarbą augimo procesams intensyviai tyrė daugelio valstybių mokslinių institutų molekulinės genetikos bei molekulinės onkologijos laboratorijos. Lietuvoje B₁₂ apykaitą tyrinėjo [[Lietuvos Mokslų Akademija|Lietuvos Mokslų Akademijos]] Biochemijos instituto Mokslų Akademijos narės korespondentės prof. [[Sofija Kanopkaitė|Sofijos Kanopkaitės]] vadovauta laboratorija.

 

* [http://www.mercola.com/2002/jan/30/vitamin_b12.htm Dr. Joseph Mercola straipsnis apie vitaminą B₁₂.]

* [http://ods.od.nih.gov/factsheets/vitaminb12.asp Vitamino B₁₂ mitybos papildų faktinė lentelė.]

* [http://hmg.oxfordjournals.org/cgi/content/full/14/suppl_1/R139 DNR metilinimas ir vitaminas B₁₂]

 

{{vitaminai}}

[[Kategorija:Vitaminai]]

[[Kategorija:Vegetarizmas]]