Klaipėdos krašto konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 1:
'''Klaipėdos krašto konvencija''' – [[Tarptautinė teisė|tarptautinės teisės]] dokumentas, įteisinęs ir reglamentavęs autonominę [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] priklausomybę [[Lietuvos Respublika]]i. Pasirašytas [[1924]] m. [[gegužės 8]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]] tarp Lietuvos Respublikos ir [[Ambasadorių konferencija|Ambasadorių konferencijos]] valstybių.
 
Derybos dėl konvencijos prasidėjo [[1923]] m. [[kovo 24]] d. Paryžiuje. Nesusitarus Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos delegacijoms, konvencijos rengimas buvo perduotas [[Tautų_SąjungaTautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] Tarybai [[Ženeva|Ženevoje]]. [[1924]] m. [[sausio 15]] d. Tautų Sąjunga sudarė specialią komisiją, vadovaujamą [[JAV]] diplomato Normano Daviso. Komisija parengė galutinį konvencijos variantą. [[1924]] m. [[liepos 30]] d. jį ratifikavo [[Lietuvos Seimas]], o [[1925]] m. [[rugpjūčio 25]] d. – [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[JK|Didžiosios Britanijos]], [[Italija|Italijos]] ir [[Japonija|Japonijos]] atitinkamos institucijos.
 
Konvenciją sudarė 18 straipsnių ir trys priedai:
Eilutė 9:
2 konvencijos str. nustatė, jog [[Klaipėdos kraštas]] Lietuvos valstybėje bus atskiras autonominis vienetas, turintis įstatymų leidybos, administracinę, juridinę bei finansinę autonomiją. Lietuva įsipareigojo mokėti atitinkamą Klaipėdos kraštui priklausančią [[Vokietija|Vokietijos]] karo [[reparacija|reparacijų]] sumą (6 str.) bei be sąjungininkų sutikimo neperleisti Klaipėdos krašto suverenių teisių jokiai kitai valstybei (15 str.). Visi iki [[1920]] m. [[sausio 10]] d. Klaipėdos krašte gyvenę Vokietijos piliečiai automatiškai įgijo Lietuvos pilietybę, jei tik Konvencijos ratifikavimo dieną jiems buvo sukakę 18 metų (8 str.).
 
Krašto statutas nustatė Klaipėdos krašto valdžios organus bei jų kompetencijos ribas. Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos krašte buvo respublikos prezidento skiriamas [[Klaipėdos_krašto_gubernatoriusKlaipėdos krašto gubernatorius|''gubernatorius'']], turėjęs teisę iš vietinių gyventojų skirti ''direktorijos'', kaip vykdomosios valdžios organo, pirmininką, [[Veto|vetuoti]] prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai įstatymus, direktorijos pritarimu sušaukti seimelį nepaprastajai sesijai ar paleisti jį anksčiau laiko. Direktorijos narius rinkosi jos pirmininkas. Direktorija privalėjo turėti seimelio pasitikėjimą, jos [[Kompetencija (teisė)|kompetencijai]] priklausė krašto atstovavimas santykiuose su Valstybės organais, [[Teisėjas|teisėjų]] ir uosto direkcijos nario skyrimas, politinė ir ekonominė savivaldybių, Bažnyčios ir vietinio susisiekimo priežiūra, privalomų įsakymų ir [[policija|policijos]] taisyklių leidimas. Įstatymus leidęs [[Klaipėdos_krašto_seimelisKlaipėdos krašto seimelis|''seimelis'']] buvo renkamas krašto gyventojų trejų metų [[kadencija]]i. Seimelio kompetencijai priklausė civilinių, baudžiamųjų, žemės ūkio, miškų, prekybos įstatymų leidyba, tikybos, švietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialinė apsauga ir darbo santykiai, teismų organizacija, krašto viešieji finansai bei turtai, mažumų apsauga etc. Prie seimelio kaip konsultacinis organas ekonomikos ir finansų reikalais veikė krašto Ūkio taryba.
 
Klaipėdos konvencija formaliai prarado juridinę galią Klaipėdos krašte, kai Lietuvos Respublika [[1939]] m. [[kovo 22]] d. sutartimi grąžino Klaipėdos kraštą Vokietijai, o kitos Klaipėdos konvencijos signatarės tokiam perdavimui neprieštaravo.
Eilutė 21:
[[Kategorija:Tarptautinės konvencijos]]
[[Kategorija:Lietuvos Respublikos sutartys]]
[[Kategorija:istoriniaiIstoriniai teisės šaltiniai]]