Kaučiukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kaučiukas''' – elastingas stambiamolekulis junginys. Veikiamas išorinių jėgų, jis įgauna suteikiamą formą, nustojus veikti šioms jėgoms – grįžta į pradinę būklę. Kaučiukas elastingas, nes jo [[makromolekulė]]s yra spiralės formos. Tempiamos molekulės išsitiesia, o atleistos – susisuka.

 

 

Kaučiukai žinomi labai seniai, tačiau ilgai nemokėta pasinaudoti kaučiuko elastingumu – kaučiukiniai dirbiniai greitai netekdavo savo formos ir dalies vertingų savybių. Išmokus kaučiuką [[vulkanizacija|vulkanizuoti]], buvo pradėta gumos gamyba.

Vulkanizuotas kaučiukas su užpildais vadinamas [[guma]]. Guma mechaniškai stipri, atspari šildymui, jos neveikia tirpikliai ir kiti reagentai. Iš gumos gaminamos automobilių ir lėktuvų padangos, pavarų diržai, transporterių juostos, žarnos, mašinų detalės, elektroizoliacinės medžiagos, gumos pagrindu pagaminti audiniai, avalynė, sanitarijos bei higienos reikmenys ir kiti dirbiniai.

 

 

[[Vaizdas:Pelikan Radiergummi.jpg|thumb|Trintukas]]

* dielektrinę (ja izoliuojami kabeliai).

 

 

Kaučiukai skirstomi į natūraliuosius ir sintetinius:

Vulkanizacija – paskutinė guminių dirbinių gamybos stadija. Kaučiuką galima vulkanizuoti kambario (šaltasis vulkanizavimas) ir aukštesnėje nei kambario temperatūroje (karštasis vulkanizavimas). Šaltai vulkanizuojama 2–3% koncentracijos sieros monochlorido tirpalu. Procesas trunka 1–3 minutes. Sis vulkanizacijos būdas taikomas tik plonasieniams guminiams dirbiniams formuoti. Pagrindiniai šio metodo trūkumai – tirpiklio gamybiniai nuostoliai ir kenksmingas darbo sąlygos. Dažniau taikomas karštasis vulkanizavimas siera 125–160 °C temperatūroje. Karštai vulkanizuojama presuose arba autoklavuose karštu oru arba sočiaisiais vandens garais.

 

 

Daugiausia kaučiukų ir gumos reikia [[aviacija]]i ir autotransportui. Be jos neišsiverčiama ir kitose pramonės šakose, [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], buityje. Didėja ne tik reikalingo kaučiuko bei gumos kiekis, bet ir jų gaminių asortimentas.