Kanonas (Biblija): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kanonas''' – visuotinai priimta taisyklė, norma. Tačiau dažniausiai, kalbant apie kanoną, galvoje turimas kurios nors [[religija|religijos]] šventų knygų rinkinys. [[Judaizmas|Judaizme]] – [[Tanachas]] (Senasis Testamentas), [[krikščionybė]]je – [[Biblija]], [[budizmas|budizme]] – [[Tripitaka]], [[induizmas|induizme]] – [[Vedos]] ir [[Upanišados]].

 

Seniausia Biblijos dalis yra [[Tora]]. Istorinių knygų parašymo laikas maždaug atitinka jų išdėstymo Biblijoje tvarką.

[[Judėjai]] tiki, kad [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] knygas surinko ir sutvarkė Rašto žinovas [[Ezdras]]. Kiek tai turi realaus pagrindo, nežinoma. Tarp Palestinos žydų ir Aleksandrijos žydų buvo susidarę nedideli kanono skirtumai. Palestinos kanoną sudarė 39 knygos, o į Aleksandrijos dar buvo įtraukiamos papildomos knygos. Kai kurios jų parašytos graikiškai. Tų papildomų knygų dabartinėje hebrajiškoje Biblijoje nėra.

 

 

Visas Naujasis Testamentas buvo parašytas pirmajame mūsų eros amžiuje. Dauguma jo knygų pripažintos iš karto, o kelios smulkesnės (laiškas Filemonui, 2 ir 3 Jono laiškai, Judo laiškas) galutinai pripažintos kiek vėliau.

 

Katalikai į Senąjį Testamentą papildomai įtraukia 7 deuterokanonines (antrojo kanono) knygas:

* Tobijo knyga

Taip pat papildomai pridedami graikiški Esteros ir Danieliaus knygų priedai. Šias knygas į lotyniškąjį Biblijos vertimą, [[Vulgata|Vulgatą]], įtraukė [[šv. Jeronimas]].

 

[[Protestantai]] 7 papildomas knygas laiko apokrifinėmis ir nededa į savo Biblijos leidimus. Motyvuojama tuo, kad šių knygų nėra hebrajiškoje Biblijoje, jos necituojamos Naujajame testamente.

 

[[Kategorija:Religija]]

 

[[ca:Cànon (Bíblia)]]