Jurgis Pabrėža: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Tėvas Jurgis Ambrozijus (Ambraziejus) Pabrėža ''' ([[1771]] m. [[sausio 15]] d. [[Večiai|Večiuose]], [[Skuodo rajonas|Skuodo raj]]. – [[1849]] m. [[spalio 30]] d. [[Kretinga|Kretingoje]], čia ir palaidotas) – kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos [[flora|floros]] tyrinėtojas, vienas iškiliausių XIX a. švietėjų.

 

 

Mokyklą baigė Kretingoje, [[1791]]–[[1794]] m. studijavo [[VU|Vilniaus universitete]], kur mokėsi istorijos, medicinos, botanikos, chemijos, teisės ir teologijos dalykų. Buvo įsitraukęs į [[Tadas Kosčiuška|Tado Kosčiuškos]] vadovaujamą [[1794 m. sukilimas|sukilimą]]. 1794 m. tapo [[Varniai|Varnių]] kunigų seminarijos klieriku. [[1796]] m. įšventintas į [[kunigas|kunigus]].

Kunigavo [[Žemaitija|Žemaitijos]] parapijose: [[Šiluva|Šiluvoje]], [[Raudėnai|Raudėnuose]], [[Tverai|Tveruose]], Kretingoje, [[Kartena|Kartenoje]], [[Plungė]]je. Daug keliavo – rinko istorinę, etnografinę medžiagą, botanikos eksponatus. Visoje Žemaitijoje buvo pagarsėjęs kaip puikus pamokslininkas. Savo kalbas ruošdavo atsakingai, remdavosi [[Biblija|Biblijos]] tekstais, mintis pagrįsdavo istoriniais, etnografiniais faktais.

 

 

Rašė savotišką filosofinį veikalą „Ryžtai“, kuriame sistemindavo gyvenimo principus. Parengė apie 50 darbų botanikos tema, tarp jų didžiulį enciklopedinį leidinį „Taislius auguminis“, kur apibūdino 643 augalus. Pats autorius rinko pinigus jam išleisti, tačiau publikuotas jis buvo tik [[1900]] m. [[JAV|Amerikoje]]. Surinko herbariumą (~ 800 augalų rūšių), kurio didelė dalis XX a. pr. išvežta į [[Odensė]]s universitetą, o likusioji dalis (238 lapai) [[1930]] m. perduota [[VDU|Vytauto Didžiojo universitetui]]. Pirmasis sukūrė žemaitišką botanikos terminologiją. Taip pat gydė žmones; iš viso yra išlikę 17 jo rankraščių, kuriuose aprašomos ligos, jų simptomai, gydymas.

Talkino leidžiant istorinius veikalus. Produktyvus bendradarbiavimas vyko su [[Simonas Daukantas|Simonu Daukantu]] ir vyskupu [[Motiejus Valančius|Motiejumi Valančiumi]]. Yra likęs negausus literatūrinių veikalų palikimas. Ypač liaudies buvo pamėgti jo eilėraščiai.

 

 

Daugelis Kretingos miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai [[pranciškonai]] dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos beatifikacijai. [[1993]] m. išleista pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno parašyta monografija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta [[Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija|gimnazija Kretingoje]], prie jos stovi medžio paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.

 

{{DEFAULTSORT:Pabrėža, Jurgis}}

[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]

[[Kategorija:Lietuvos botanikai]]