Juozas Rimydis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Juozas Rimydis''' ([[1869]] m. [[birželio 21]] d. Guikalių k., Nemakščių valsč., [[Tauragės apskritis|Tauragės apskr.]] – [[1960]] m. [[rugsėjo 7]] d. Tytuvėnuose, [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės r.]]) – vargonininkas ir chorvedys.

 

 

Vargonuoti išmoko iš parapijos vargonininko ir pradėjo savarankiškai vargonuoti [[Eržvilkas|Eržvilke]], o ilgiausiai vargonininkavo Tytuvėnuose. Dirigavimo ir chorvedybos mokėsi iš [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]], kai jis į Tytuvėnus atvykdavo atostogauti. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Gražutiškio pievose (aplink miškai) rengdavo lietuviškas dainų šventes, kurios sutraukdavo daug klausytojų ir iš gretimų parapijų. Tai sukeldavo didelių rūpesčių caro žandarams. Buvo tautinio prisikėlimo Tytuvėnuose pradininkas. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio]] karo metu pasitraukęs į Rusiją, dirbo fabrikuose, vėliau vargonininkavo Šv. Kotrynos bažnyčioje [[Sankt Peterburgas|Petrapilyje]], paskui katalikų bažnyčiose Vladimire irTaganroge. [[1918]] grįžęs į Tytuvėnus, vėl vargonininkavo ir vadovavo chorui iki žilos senatvės – šį darbą dirbo daugiau kaip 60 metų. Buvo sumanus chorvedys ir geras vargonininkas, parengė būrį savo mokinių. Su choru nemažai koncertavo ir dalyvavo dainų šventėse [[Kaunas|Kaune]]. Laisvalaikiu harmonizavo lietuvių liaudies dainas, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Turėjo gražią rašyeną, išrašinėjo metrikus miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojams. Sūnus Antanas Rimydis buvo žurnalistas, poetas, literatas - [[1944]] jis pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], o [[1950]] išvyko į JAV.

 

 

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.