Juozas Bagdonas (1911): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 9:
[[1937]]–[[1940]] m. [[Lietuvos dailininkų sąjunga|Dailininkų sąjungos]] sekretorius ir reikalų vedėjas, organizavo parodas ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Su žmona Viktorija daug keliavo po Vakarų Europą. [[1937]] m. plaukdamas laivu „Kaunas“, aplankė Rygą, [[Gdanskas|Dancigą]], [[Antverpenas|Antverpeną]], [[Briuselis|Briuselį]], [[Londonas|Londoną]], muziejuose domėjosi Europos menu. Lankėsi Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Kelionėse darė [[eskizas|eskizus]], liejo [[akvarelė|akvareles]]. Grįžęs dirbo Lietuvos dailės muziejuje.
 
Lietuvai atgavus Vilnių, surengė lietuvių dailės parodą. 1940 m. paskirtas Vilniaus dailiųjų amatų mokyklos direktoriumi. Tačiau [[Antrasis pasaulinis karas|Antrasis pasaulinis karas]] nutraukė ir kūrybinę, ir pedagoginę veiklą Lietuvoje. [[1944]] m. pasitraukė į Vakarus, metus gyveno [[Austrija|Austrijoje]], nuo [[1945]] m. [[Vokietija|Vokietijoje]], Lietuvoje paliko apie 60 tapybos darbų, kurių likimas nežinomas. [[1946]]–[[1948]] m. Ravensburgo lietuvių gimnazijoje dėstė piešimą ir meno istoriją. 1948 m. žiemą laivu išplaukė į [[Kolumbija|Kolumbiją]], kartu išsiveždamas apie 40 jau emigracijoje sukurtų paveikslų. Apsigyvenęs [[Bogota|Bogotoje]], Moterų kolegijos keramikos mokykloje ir Valstybinėje dailės akademijoje dėstė meno disciplinas, įkūrė [[keramika|keramikos]] studiją, padėdamas pamatus Kolumbijos moderniajai keramikai.
 
[[1958]] m. atvyko į [[JAV]] ir apsigyveno [[Vašingtonas|Vašingtone]]. [[1960]] m. surengė pirmąją abstraktaus meno parodą [[Baltimorė]]s Lietuvių namuose, vėliau jo parodas matė ir kitos lietuviškos kolonijos: [[Filadelfija]], [[Čikaga]], [[Detroitas]], [[Bostonas]], [[Torontas]], [[Hamiltonas]], [[Klivlendas]], [[Los Andželas]], [[Hartfordas]], [[Vudhavenas]]. 1960 m. Vašingtone įsteigė prestižinę meno galeriją, kurioje rengė amerikiečių dailininkų parodas. <ref>Ramutė Rachlevičiūiė. {{VLE|II}}, 425 psl. </ref>