Jonizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

[[Katijonas]], arba jonas su teigiamu [[Krūvis|krūviu]], gaunamas, kai [[Atomas|atomo]] ar [[Molekulė|molekulės]] [[elektronas]] įgyja pakankamai [[Energija|energijos]] iš išorinio šaltinio, kad galėtų ištrūkti iš [[Atomo branduolys|branduolio]] [[Krūvis|krūvio]] veikimo zonos. Šis procesas vadinamas teigiama jonizacija, o reikalingas [[Energija|energijos]] kiekis – jonizacijos [[energija]].

 

[[Anijonas]], arba neigiamas jonas, gaunamas, kai laisvasis [[elektronas]] susiduria su [[Atomas|atomu]] ar [[Molekulė|molekule]] ir sulaikomas [[Atomas|atomo]] elektrostatiniame lauke, tuo pačiu išsiskiriant [[Energija|energijai]]. Tai vadinama neigiama jonizacija.

 

Jonizacijos energija (kJ/mol) yra energijos kiekis, reikalingas norint iš atomo ar molekulės atimti elektroną. Labiausiai vartojama kaip atomo ar molekulės „nenoro“ atiduoti elektroną arba ryšio stiprumo tarp branduolio ir elektrono matas, ir priklauso nuo branduolio krūvio, atstumo nuo branduolio, taip pat kitų elektronų krūvių įtakos.

 

Cheminių elementų jonizacijos [[energija]] mažėja [[periodinė elementų lentelė|periodinės lentelės]] grupėje (stulpelyje) iš viršaus į apačią ir didėja periode (eilėje) iš kairės į dešinę.

 

Jonizacija paprastai skirstoma į nuoseklią ir nenuoseklią. Nuosekliosios jonizacijos atveju atomo ar molekulės krūvis gali pakisti tik vienu vienetu (pvz., +2 [[Krūvis|krūvio]] jonas gali būti sukurtas tik iš +1 arba +3 jono), ir reiškinio parametrai gali būti apibrėžiami bei apskaičiuojami, taikant [[Klasikinė mechanika|klasikinę fiziką]] ir [[Boro atomo modelis|Boro atomo modelį]]. Remiantis šiuo principu, jonizacijos [[energija]] negali būti mažesnė nei [[energija]], reikalinga peržengti įtampos barjerą.

 

Nenuoseklioji jonizacija prieštarauja klasikinės fizikos principams ir nagrinėjama [[Kvantinė mechanika|kvantinėje fizikoje]]. Nenuoseklios jonizacijos atveju neutralaus [[Krūvis|krūvio]] [[molekulė]] gali iš karto virsti +2 jonu – taip atsitinka, kai veikiant kintančiam [[Elektrinis laukas|elektriniam laukui]], iš [[Molekulė|molekulės]] ar [[Atomas|atomo]] ištrūkęs [[elektronas]] įgauna papildomos [[Energija|energijos]], ir grąžinamas į [[Molekulė|molekulę]] turėdamas pakankamai [[Energija|energijos]] išmušti ir antrą [[Elektronas|elektroną]] (smūginė jonizacija).

 

Jonizacija svarbi [[Dujos|dujų]] ir [[Skystis|skysčių]] [[elektrinis laidumas|elektriniam laidumui]], spinduliavimo [[Energija|energijos]] perdavime kūnams; taikoma [[Chemija|chemijoje]], [[Fizika|fizikoje]], [[Elektronika|elektronikoje]].