Jeruzalės karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Iš pradžių Islamo pasaulis nekreipė dėmesio į karalystę, bet XII a. viduryje kaimyninės musulmonų valstybės susivienijo ir pradėjo atkariauti prarastą teritoriją. [[1187]] m. [[Saladinas]] užėmė pačią [[Jeruzalė|Jeruzalę]] ir XIII a. pradžioje karalystę sudarė tik siaura [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantės juosta, kurioje buvo tik keli miestai. Šiuo laikotarpiu valstybė kartais buvo vadinama "Akros karalyste", o ją valdė Lusignano dinastija iš kryžiuočių [[Kipro karalystė]]s. Sustiprėjo ryšiai su Tripoliu, [[Antiochija]] ir [[Armėnija]]. Karalystėje vis didesnę įtaką turėjo [[Italija|Italijos]] miestai-valstybės, tokie kaip [[Venecijos respublika|Venecija]] ir [[Genujos respublika|Genuja]] bei [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos]] imperatorių ambicijos. Tuo tarpu kaimynines teritorijas sujungė Ajubidų ir Mameliukų dinastijos, o karalystė visai prarado reikšmę regione, į kurį XIII a. vidury įsiveržė [[Chorezmšachai]] ir [[Mongolų imperija|mongolai]]. Mameliukų sultonai Baibars ir al-Ashraf Khalil užėmė visas likusias kryžiuočių tvirtoves ir karalystė išnyko.

 

[[Kategorija:Kryžiaus žygiai]]

[[br:Rouantelezh Jeruzalem]]

[[ca:Regne de Jerusalem]]

[[cy:Teyrnas Jeriwsalem]]

[[da:Kongeriget Jerusalem]]