Juozas Karosas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[1956]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] choro dirigavimo ir kitų muzikos disciplinų vyr. dėstytojas, docentas ([[1965]]) ir profesorius ([[1977]]). Taip pat [[1956]] - [[1964]] dėstė muzikos teorijos disciplinas Vilniaus[[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] muzikos mokykloje, o [[1957]] - [[1961]] buvo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. Buvo Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų ir daugelio rajonų dainų švenčių dirigentas, respublikinių dainų švenčių konsultantas ir vyr. dirigentas ([[1950]], [[1955]], [[1975]]). Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengė daug savo kūrybos autorinių koncertų, buvo chorų apžiūrų bei konkursų žiuri pirmininkas arba narys. Parašė muzikos vadovėlį „Garsų keliais" ([[1937]]), atsiminimų knygą „Nueitas kelias" ([[1976]]), daug muzikinių straipsnių, chorų koncertų recenzijų ir mokslo darbų. Sukūrė dainų chorams, solistams ir vaikams, stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių. Harmonizavo nemaža lietuvių liaudies dainų, parašė muzikos fortepijonui ir kitiems instrumentams bei ansambliams. Jo harmonizuota lietuvių liaudies daina „Augo kieme klevelis" skambėjo [[1978]] 5-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje [[Toronte|Torontas|Toronte]]. Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas ir į valdybą. [[1954]] kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, o [[1960]] liaudies artisto garbės vardas, [[1972]] apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Kompozitoriaus vardu pavadinta Klaipėdos 1-oji vaikų muzikos mokykla. Išaugino sūnų Algirdą bei dvi dukteris: Rimą ir Jūratę - abi pianistės ir pedagogės.