Jan Matejko: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jan Matejko''' (Janas Mateika; g. [[1838]] m. [[liepos 28]] d., [[Krokuva|Krokuvoje]] – m. [[1893]] m. [[lapkričio 1]] d., ten pat) – [[Lenkija|lenkų]] dailininkas, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais. Dažnai jo gimimo data neteisingai nurodoma kaip [[liepos 24]]. Pats dailininkas tvirtino, kad jis gimė [[liepos 30]].

 

Mateikų proseneliai buvo čekų žemdirbiai Rudnicų gyvenvietėje. Jo tėvas, Francas, buvo kilęs iš [[Hradec Kralovė]] miesto, o [[Galicija|Galicijoje]] dirbo muzikos mokytoju. Pradžioje dirbo Wodzick giminei Koscielnikuose (dabar tai ''Nowa Huta'' rajono dalis, Krokuvoje), vėliau persikėlė į Krokuvos miestą, kur susituokė su Katerina Rosberg, kilusia iš lenkų - vokiečių kilmės balnių šeimos.

 

Janas buvo devintasis iš vienuolikos jų vaikų. Jau nuo ankstyvos vaikystės demonstravo nepaprastus sugebėjimus mene, kas leido jam pakilti iki aukštumų, nes visi kiti dalykai jam sekėsi sunkiai. Niekada taip ir neišmoko jokios kitos kalbos, o ir [[lenkų kalba]] nebuvo taisyklinga.

 

Jaunystėje, [[1848]] m., Janas pragyveno [[Austrija|austrų]] Krokuvos bombardavimą, vėliau [[1863 sukilimas|1863-1864]] sukilimą, kurį parėmė finansiškai (dalyvauti pats negalėjo dėl sveikatos problemų). Paveiktas šių nacionalinių tragedijų vietoj bažnytinių paveikslų pradėjo paišyti istorinius. Dažnai savo paveiksluose jis atvaizduodavo asmenis, kurių vaizduojamose vietose nebuvo (pvz.: ''Hugo Kołłątaj'' ir generolas ''J. Wodzicki'' „Raclavicų mūšis“ paveiksle). Paveikslai atspindėjo ne tikslius istorinius faktus, o greičiau turėjo simbolinę - filosofinę bei edukacinę prasmę.

 

[[1864]] metais jis susituokė su Teodora (kilusią iš ''Giebułtowsku'' giminės), su kuria turėjo penkis vaikus: Beatą, Heleną, Tadeušą, Jurgį ir Reginą, tačiau paskutinioji mirė dar būdama kūdikiu. Žmona jam buvo įkvėpėja ir pozuotoja įvairiuose darbuose (pvz.: karalienė Bona Sforza „Prūsų duoklė“ paveiksle). Per savo gyvenimą jo darbai tapo žinomi visoje Lenkijoje, kur tapo visų žinomu klasiku. Taip pat įgijo šlovę ir pasaulyje (ypatingai sėkmingos parodos buvo [[Paryžius|Paryžiuje]]). Jis pats vengė viešumo, ypatingai oficialių renginių, kurie jam sukeldavo didelį stresą. Buvo pagrindinis Meno akademijos rektorius Krokuvoje. Žymiausi jo mokiniai ''M. Gottlieb'', ''J. Malczewski'', ''J. Mehoffer'', ''S. Wyspiański''. Namuose, kur gyveno Matejko, dabar yra jam skirtas muziejus.

 

Palaidotas Rakovicų kapinėse (''Cmentarz Rakowicki''), Krokuvoje.

 

* Steponas Batoras prie Pskovo ([[1872]])

* Liublino unija ([[1869]])

* [[Gegužės 3]] d. konstitucija ([[1891]])

 

Jano Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“ kartu su [[XV amžius|XV a.]] ginkluote ir rekonstruotomis [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] vėliavomis buvo eksponuojamos [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Lietuvos dailės muziejus|Lietuvos dailės muziejuje]], [[1999]] m. nuo [[balandžio 14]] d. iki [[rugsėjo 10]] d. Paroda, tuo pačiu pavadinimu kaip ir paveikslas, buvo sulaukusi didelio tiek lankytojų, tiek žiniasklaidos dėmesio. Vien per pirmąjį mėnesį parodoje buvo apsilankę apie 50 000 lankytojų.

 

{|float=center|

|[[ Vaizdas:Grunwald_bitwa.jpg|thumb|350px|''Žalgirio mūšis'']]

|}

 

{{Commons|Jan Matejko}}

*[http://www.ldm.lt/naujausiosparodos/Zalgirio_musis.htm Tarptautinė paroda „ŽALGIRIO MŪŠIS“]

 

[[Kategorija:Dailininkai|Matejko, Jan]]

 

[[be:Ян Матэйка]]