Infekcinė mononukleozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Infekcinė mononukleozė (mononucleosis infectiosa)''' – [[infekcinė liga]] dažniausiai pasitaikanti [[paauglystė]]je. Liga pasireiškia [[karščiavimas|karščiavimu]], [[angina]], raumenų skausmais ir [[nuovargis|nuovargiu]]. Liga turi tokį pavadinimą, nes ligos metu baltųjų kraujo ląstelių kiekiai keičiasi. Baltosios kraujo ląstelės susidaro iš [[limfocitai|limfocitų]] ir [[monocitas|monocitų]]. Ligos metu monocitų kiekiai išauga nuo 35% iki 50-70%.

 

Žmogus gali užsikrėsti [[virusas|virusu]] bet jokių požymių gali nebūti kelis mėnesius. Ligos požymiai pasirodo po 4-7 savaičių, ir dažnai yra maišomi su [[gripas|gripu]] ar [[peršalimas|peršalimu]].

* [[Apetitas|Apetito]] praradimas

 

Šios ligos sukėlėjas yra Epštein-Bar virusas. Šis virusas plinta per [[kraujas|kraują]] ir [[seilės|seiles]] netgi jeigu žmogus neturi jokių ligos požymių. Užsikrečiama [[Bučinys|besibučiuojant]], arba naudojantis tais pačiais stalo įrankiais. Virusas taip pat gali plisti oru, [[čiaudulys|čiaudint]] ir [[kosulys|kosint]].

 

Užsikrėtus, po 4-7 savaičių [[inkubacinis periodas|inkubacinio periodo]], liga pasireiškia padidėjusia temperatūra, gerklės ir galvos skausmais, nuovargiu. Šie pirminiai požymiai, dažniausiai išnyksta po 1-2 savaičių, bet nuovargis gali išlikti iki 1-2 mėnesių.

 

Pasveikus, Epštein-Bar virusas išlieka B lastelėse netgi kai nebėra jokių ligos požymių. Šis virusas gali vėl bet kada pasirodyti ir taip užkrėsti kitus. Iš turinčiųjų virusą, apie 6% atkrenta ir vėl patiria ligos požymius gyvenimo eigoje.

 

Infekcinės mononukleozė komplikacijos yra retos, bet gali sukelti burnos gleivinės uždegimą, meningoencefalitą, bei [[inkstų uždegimas|inkstų uždegimą]].

 

Infekcinė mononukleozė nėra tiesiogiai gydoma. Ligos metu yra patariamas [[poilsis]], o vaistai priskiriami tik slopinant temperatūrą ir skausmą. Tokiu atveju naudojamas [[acetaminofenas]]. Nors retai, bet susidarius oro takų obstrukcijai, yra naudojami [[gliukokortikoidai]].

 

Yra paskaičiuota, kad 90-95% pasaulio žmonių turi Epštein-Bar viruso [[antikūnis|antikūnių]]. Po infekcijos, šie antikūniai yra gaminami kūno visą likusį gyvenimą.