Hugo Šojus: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Hugo Šojus''' ({{de|Hugo Scheu}} [[1845]] m. [[balandžio 1]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] – [[1937]] m. [[liepos 25]] d.) – [[vokiečiai|vokiečių]] ir [[Šilutė]]s krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto [[mecenatas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] lietuvių [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]] įkūrėjas.

 

 

Hugo Šojus gimė pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Scheu (1811-1886m.) ir Rosettes Ziegler, [[Klaipėda|Klaipėdos]] malūnininko dukters (1825-1848m.), šeimoje. 1862 metais Klaipėdoje baigė aukštesniąją miestiečių mokyklą, 1862-1869m. praktikavosi įvairiuose Klaipėdos bei [[Šilutė]]s apskrities [[dvaras|dvaruose]]. 1869-1870m. du semestrus studijavo [[Berlynas|Berlyno]] žemės ūkio institute.

1873 m. uošvio lėšomis iš varžytinių įsigijęs [[Lėbartai|Lėbartų]] dvarą Hugo Šojus tapo dvarininku ir aktyviai įsijungė į valsčiaus bei [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskrities]] visuomeninį gyvenimą. 1881 m. tapo [[Dovilai|Dovilų]] valsčiaus viršaičiu, o 1884 m. buvo išrinktas į Klaipėdos apskrities valdybą, kurioje išdirbo beveik 35 metus. 1889 m. nusipirkęs Šilutės dvarą, Hugo Šojus 1892 m. buvo išrinktas į [[Šilutės apskritis|Šilutės apskrities]] valdybą, vėliau tapo Žemės ūkio rūmų steigėju bei prezidentu.

 

 

Savo kultūrine ir visuomenine veikla Hugo Šojus nusipelnė ne tik dvaro, bet ir viso Šilutės miestelio gerovei. Daugelį savo žemės sklypų H.Šojus padovanojo miestui. Ant jam priklausiusio žemės dabar stovi Šilutės Pirmoji gimnazija (tuometinė Herderio gimnazija, įkurta 1918m.), Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia (1926m.) , Šilutės gaisrinė (įsteigta 1897m.) ir kiti pastatai.

Pati gausiausia rankraščių grupė yra susijusi su vokiečių rašytoju [[Hermanas Zudermanas|Hermanu Zudermanu]]. H. Šojus ir H. Zudermanas susipažino [[1888]] m. [[Berlynas|Berlyne]] ir nuo to laiko juos siejo artima draugystė. Rankraštyne saugomi ne tik paties H.Zudermano, bet ir jo šeimos narių bei kitų giminaičių laiškai, skirti H. Šojui. Hugo Šojus mirė [[1937]] m. [[liepos 25]] d., būdamas 92 metų. Palaidotas dvaro kapinaitėse.

 

 

Šilutės dvaro istorija prasidėjo 1772 m. Prūsijoje vykdant administracines reformas, kurių metu Klaipėdos valsčius buvo išskaidytas į mažesnius – Sendvario, Klemiškės, Priekulės, Tusnės ir Šilutės. Tuo pačius metu įkurtas ir Šilutės dvaras kaip valstybinis domenų dvaras, kuris turėjo valdyti ir administruoti išskaidytus mažesniuosius valsčius.

1889 m. už beveik 540 tūkstančius markių senąjį Šilutės dvarą įsigijo Hugo Šojus. Jis sutvarkė dvarvietę, išplėtė rūmus, pastatė naujus mūrinius (išskyrus daržinę) pagalbinius bei ūkinius pastatus. Į pietus nuo rūmų pasodino parką, įrengė keturis tvenkinius, užveisė sodą.

 

 

Po dvarininko H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą paveldėjo jo anūkas Werner Scheu. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui W. Šojus dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per karą dvaras smarkiai nukentėjo nuo jame kuri laiką stovėjusių sovietinės armijos dalinių, buvo nacionalizuotas ir paverstas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniu ūkiu.

1948 m. pagalbinį ūkį perėmė tarybinių ūkių ministerija ir jį pavedė Kretingos žemes ūkio mokyklai, kuri čia atidarė daržininkystės skyrių. Vėliau dvare veikė daržininkystės skyriaus ūkvedžių kursai, dvimetė Žemės ūkio mokykla. 1959-1985 m. Šilutės dvare buvo įsikūręs Žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, berniukų ir mergaičių bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka.

 

 

Dvaro rūmų ir pačios dvaro aplinkos architektūrinis ansamblis ne kartą kito. Pergyvenęs keletą gaisrų, jis buvo atstatinėjamas.