Hiragana: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 6:
Garsai hiraganoje išdėstomi tokia tvarka: a, i, u, e, o, ka, ki, ku,… Hiragana baigiasi išskirtiniu ženklu ''n'', kuris yra vienintelis savarankiškai vartojamas priebalsis japonų rašte. Jis dažniausiai naudojamas užrašyti skiemenų galūnėms.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:hiraganoskilme.JPG|left|90px|Pirmieji hiraganos ženklai kildinami iš šių hieroglifų]]
Hiragana Japonijoje sukurta [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpiu]] (apie 10 a), kuomet Japonijoje suklestėjo nacionalinė kultūra, ir atsirado būtinybė užrašyti vietinę literatūrą. Pirmasis tokių bandymų buvo ''Manyoshu'' poezijos rinkinys, kur [[kinų raštas|kiniški hieroglifai]] naudoti ne pagal prasmę, o pagal tarimą (vadinamoji ''manyogana''. Ilgainiui pagal tarimą naudojami hieroglifai labai supaprastėjo, kol virto hiragana. Skirtingai nei [[katakana]], hiragana yra kildinama iš labai kaligrafiško ''žolių stiliaus'' (草書, japoniškai ''s&#333;shosōsho''), kuris jai ir suteikia grakščias, vingiuotas linijas. <br />Galutinai susisteminta hiragana buvo apie [[XI amžius|XI a.]]
 
== Vartojimas ==
Šiuolaikinėje Japonų kalboje hiragana vartojama pirmiausia gramatinėms galūnėms, priesagoms, o taip pat japonų kilmės žodžiams, neturintiems savo hieroglifų, užrašyti. Virš sudėtingų hieroglifų dažnai yra pateikiamas hiraganos tarimas (tai vadinama ''furigana''). Hiragana yra taip pat naudojama pradinėse mokyklose, mokantis japonų kalbos.
 
== Skiemenų vediniai ==
50 skiemenų sistema neapima visų įmanomų garsų japonų kalboje, todėl egzistuoja įvairūs diakritiniai ženklai bei susitarimai, kurie papildo aukščiau pateiktąją lentelę:
* Ženkliuką ''nigori'' (reiškia „dulkelė“, „drumzlė“) prirašius prie atitinkamo skiemens, šis suskardėja. Tokiu būdu ''t'' virsta į ''d'', ''k'' – į ''g'' ir pan. Pvz., garsas て tariamas ''te'', o で – ''de'', garsas し – ''ši'', o じ – ''dži''.
* Prirašius rutuliuką prie ''h'' prasidedančio skiemens, ''h'' virsta ''p''. Pvz.: は tariamas ''ha'', ば – ''ba'', o ぱ – ''pa''.
* Prie balsiu ''i'' besibaigiančio skiemens prirašius sumažintą ''ya'', ''yu'' arba ''yo'', jie susijungia į vientisą garsą. Tokiu būdu みゃ (''mi'' + ''ya'') tariamas ne ''miya'', o ''mia''.
* Balsis う ''u'' prailgina prieš jį einantį skiemenį. Taigi, とう (''to''+ ''u'') tariamas ''t&#333;''
* Sumažintas つ ''tsu'' sudvigubina po jo einantį priebalsį. Todėl ちょっと tariamas kaip ''čiotto''.
{{Commons|Hiragana|no=T}}