Teisėtyra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Digesto 01.jpg|thumb|190px|Viduramžių teisėtyrininkai studijuodavo [[romėnų teisė|romėnų įstatymus]] (''leges''). ''Index omnium [[įstatymai|legum]] et paragraphorum'' viršelis. 1571 m.]]
'''Teisėtyra''', '''teisės mokslas''', '''jurisprudencija''' (lot. ''{{la|iuris prudentia''}}; ''ius'', kilm. ''juris'' - [[teisė]](s) + ''prudens'', kilm. ''prudentis''), taip pat '''juristika''' - [[mokslas]] apie [[teisė|teisę]]. Greta [[teisė]]tyros teisinę tikrovę, teisinius [[visuomenė]]s aspektus taip pat tiria ir kiti ([[socialiniai mokslai|socialiniai]]) [[teisės mokslai]] ([[teisės sociologija]], kriminologija, [[kriminalistika]]). Teisėtyros dalykas - teisės (ir jos šaltinių) [[teisės istorija|kilmės]], taikymo tyrimai, [[teisės aiškinimas|jos aiškinimas]], analizė bei kitų mokslinių metodų taikymas (žr. [[teisės metodologija]]).
 
Teisėtyra yra [[Hermeneutika|hermeneutinė]] disciplina. Tuo ji turi bendrumų su [[teologija]], [[filosofija]], [[kalbotyra]] ([[tekstologija]]; taip pat su [[literatūrologija]]) bei kitais kalbą bei tekstą tiriančiais dalykais. Pagrindiniai tarpšakiniai teisės mokslo dalykai - (bendroji) [[teisės teorija]], teisės istorija, [[teisės filosofija]]. Šakos skirstomos atitinkamai pagal teisės šakas - civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės teorija, civilinės (baudžiamosios ir kt.) teisės istorija - ar kitokį klasifikavimą (pvz., pagal [[teisės šeima]]s).
Eilutė 16:
Teisės studijos pradėtos rengti [[Viduramžiai]]s, atradus [[Justinianas I|Justiniano]] kodifikacijos rankraščius, pradėjus juos studijuoti bei taip atgimus [[romėnų teisė|romėnų teisei]]. [[Bolonijos universitetas|Bolonijoje]] susiformavo [[glosatoriai|Glosatorių mokykla]], vėliau jų veiklą tęsė ir teisės mokslą plėtojo, diegė į praktiką [[komentatoriai]]. Bolonijos universitete teisės mokslas buvo vadinamas ''jura'' (terminas iki šiol išlikęs teisės akademiniuose sluoksniuose): lotynų kalba - ''ius'' („teisė“), ''iurae'' (dgs.) - „teisės“, turint omenyje 2 teisės sistemas ([[bažnytinė teisė]] ([[kanonų teisė|kanonų]]) bei pasaulietinę (įskaitant romėnų) teisę. Abiejų teisės sistemų išmanymas buvo laikomas teisės studijų tikslu.
 
Iki šiol Vakarų Europos universitetuose yra rengiami „abiejų teisių" daktarai (lot. ''{{la|Doctor iuris utriusque''}}. Greta romėnų (pasaulietinės) teisės studijų (arba [[legistika|legistikos]]) susiformavo kanonų teisės mokslas arba [[kanonistika]] ([[dekretistika]], [[dekretalistika]]), o vėliau ir nacionalinės teisės mokslas, [[istorinės teisės mokykla|istorinės teisės mokyklos]] įtakota [[pandektistika]], [[lyginamoji teisėtyra]], kitos mokslo disciplinos, atsiradusios susiformavus naujoms teisės šakoms ([[medicinos teisė|medicinos]], [[sporto teisė|sporto]], [[medijų teisė]]).
 
== Legistai ir juristai ==
[[Vaizdas:Digesto 02.jpg|thumb|200px|''[[digestos|Digestorum]], seu Pandectarum libri quinquaginta''. Romėnų įstatymų rinkinys, išleistas 1581 m.]]
'''Legistai''' (lot. ''{{la|leges''}} - [[įstatymai]]) ir '''juristai''' (lot. ''{{la|juris''}} - [[teisė]]s) - [[teisininkai]], skirtingų teisės sampratų, teisės mokyklų, kuriose atitinkamai pabrėžiama įstatymų (teisės [[teisės norminis aktas|norminių aktų]]) arba teisės viršenybė, reikšmė, atstovai. Legistinė teisės samprata (legizmas) ir legistai akcentuoja įstatymus, juristinė ("juristika") ir juristai - teisę išplečia ir jai priskiria taip pat ir nerašytas taisykles (pvz., [[prigimtinė teisė]], [[teisės principai]] ir kt.).
 
[[Legistai]]s - pasaulietinės ([[romėnų teisė|romėnų]]) teisės atstovai, tyrinėtojai, o jiems oponavo bažnytinės ([[kanonų teisė|kanonų]]) teisės žinovai ([[kanonistai]]), kildinę teisę ir teisinę tvarką iš Dievo, pabrėžę, kad [[prigimtinė teisė]] esanti viršesnė pozityviosios arba pasaulietinės valdžios išleisti įstatymai.