Gražutė Šlapelytė-Sirutienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 8:
Jos rašiniai spaudoje pasirodė dar studijų metais. Lietuvoje rašė žurnalui „Vilniaus šviesa“, po [[1945]] m. – Vokietijos periodiniams leidiniams „Žiburiai“, „Moterų žodis“, „Tėvynės sargas“. Vilniaus krašto temomis rašė JAV leidiniams [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]], [[Aidai (laikraštis)|„Aidai“]], [[Akiračiai (laikraštis)|„Akiračiai“]], [[Karys (žurnalas)|„Karys“]], „[[Skautų aidas]]“, [[Moteris (žurnalas)|„Moteris“]] ir kt. Devintojo dešimtmečio pradžioje talkino [[Bronius Kviklys|Broniui Kvikliui]], rengusiam Lietuvos bažnyčių Vilniaus arkivyskupijos du pagrindinius tomus.
Jos skatinimu ir lėšomis [[2000]] m. Vilniuje [[Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas]] išleido prof. Vlado Žuko veikalą „Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas Vilniuje“. Marijos ir Jurgio Šlapelių sukauptą, Vilniaus kultūriniam palikimui reikšmingą archyvinę medžiagą dokumentavo kitoje V. Žuko knygoje „Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas“ ([[2006]] m.). Taip pat ji parėmė J. ir M. Šlapelių biografijoms skirto [[Vytautas Damaševičius|Vytauto Damaševičiaus]] ir [[Juozas Matonis|Juozo Matonio]] 2004 m. sukurto dokumentinio filmo „Ištikimi lietuviškam žodžiui“ leidybą. Ji taip pat rėmė lietuvių spaudą JAV ir Europoje, parapijas ir vienuolynus, [[JAV
Atgavusi senamiestyje nacionalizuotą savo tėvų namą (Pilies g. 40), jį padovanojo Vilniaus miestui ir jame įkūrė savivaldybės žinioje veikiantį Marijos ir Jurgio Šlapelių vardo muziejų. Po motinos mirties Vilniaus universiteto bibliotekai perleido tėvų sukauptą archyvą ir biblioteką, o Lietuvių kalbos institutui – tėvo per dešimtmečius rinktą medžiagą žodynams. <ref>[http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/349 Kodėl nerastas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Mokslo Lietuva. 2007 m. kovo 1-14 d. Nr. 5 (361)]</ref>
Eilutė 20:
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{DEFAULTSORT:Šlapelytė-Sirutienė Gražutė}}
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]]
| |||