Gorė sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Gorė labiausiai žinoma dėl Vergų Namų ([[prancūzų kalba|pranc]]. ''Maison des esclaves''), kuriuos pastatė metisų šeima apie 1780 - 1784 m., kurie buvo naudojami saugoti pervežant vergus. Vergų Namai yra vienas seniausių salos pastatų. Dabar jis yra populiarus turizmo objektas. Nors gerai žinoma Vakarų pasauliui, Gorė sala iš tiesų buvo tik vienas iš daugelio vergų prekybos centrų ir žymiai mažesnis už [[Zanzibaras|Zanzibarą]] rytinėje Afrikos pakrantėje, kuris buvo didžiausias [[arabai|arabų]] valdomas vergų prekybos centras. Manoma, kad Zanzibaras buvo didžiausias vergų prekybos centras žmonijos istorijoje.

Gorė sala buvo viena pirmųjų europiečių gyvenviečių Afrikoje. [[1588]] m. ją iš [[Portugalija|Portugalijos]] atėmė [[Nyderlandai]]. Po to salą susigrąžino portugalai ir ją vėl užėmė olandai, kurie ją pavadino Olandijos salos Goeree vardu. Roberto Holmso vadovaujami britai Gorė užėmė [[1664]] m., o [[Prancūzija]]i ji atiteko [[1677]] m. Prancūzai ją išlaikė iki [[1960]] m., kai Senegalas tapo nepriklausomu, išskyrus trumpas anglų okupacijas karuose su Prancūzija tarp 1677 ir [[1815]] m.

 

 

Pirmieji vergų namai buvo pastatyti portugalų [[1536]] m. Prancūzijai užėmus salą [[1677]] m., vergų prekyba buvo turtingų [[Bordo]] ir [[Nantas|Nanto]] šeimų rankose. Šalia prancūzų veikė ir kiti europiečiai, pvz.: olandai. Nanto klestėjimą XVIII a. labiausiai lėmė būtent vergų prekyba. Juodieji vergai iš Gorė buvo gabenami į prancūzų kolonijas [[Karibų jūros regionas|Karibuose]] ([[Haitis]]) ir [[Luiziana|Luizianą]], be to į ispanų kolonijas (ypač [[Kuba|Kubą]]) ir portugalų kolonijas [[Brazilija|Brazilijoje]] (kai kurias iš jų buvo įkūrę olandai). Labai mažai [[JAV]] juodaodžių protėvių buvo atgabenta per Gorė sala, nes anglų kolonistai naudojosi kitais prekybos centrais. Tik pietinės Luizianos juodaodžiai gali manyti, kad jų protėviai buvo laikomi Gorė saloje.

[[1794]] m. vasario mėn. per [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliuciją]], Prancūzija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, panaikinusią vergų prekybą (kai kurios JAV valstijos tai padarė anksčiau) ir vergų prekyba iš Gorė salos sustojo. Tačiau 1802 m. gegužės mėn. [[Napoleonas]] atnaujino vergų prekybą po intensyvaus cukraus plantacijų savininkų iš prancūzų Karibų spaudimo. Jiems padėjo Napoleono žmonos Žozefinos (''Joséphine de Beauharnais''), kuri buvo [[Martinika|Martinikos]] plantatoriaus dukra, parama. 1815 m. kovo mėn., Šimto dienų laikotarpiu, Napoleonas galutinai panaikino vergų prekybą norėdamas įgyti [[JK|Didžiosios Britanijos]] paramą ([[Škotija]] niekada nepripažino vergų prekybos, o [[Anglija]] ją panaikino [[1807]] m.) ir vergų prekyba nebebuvo sugrąžinta. Tad 1815 m. Gorė nustojo oficialiai prekiauti vergais. Iš tiesų, Prancūzijos vyriausybė efektyviai nepanaikino vergų prekybos ir nelegali vergų prekyba vyko iki [[1848]] m., kai naujai įkurta Antroji Respublika galutinai panaikino vergų prekybą prancūzų valdomose teritorijose.