Šlėktos herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Herbų pavadinimai: papildyta |
pridėtos iliustracijos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Herb Leliwa.jpg|thumb|130px|[[Manvydai|Manvydų]] herbas - Leliwa]]
[[Vaizdas:Herb Zadora.PNG|thumb|130px|[[Kęsgailos|Kęsgailų]] herbas - Zadora]]
[[Vaizdas:Herb Ostrogski.jpg|thumb|130px|[[Ostrogiškiai|Ostrogiškių]] herbas - Ostrogski]]
'''Šlėktos'''arba '''Bajoro herbas''' – skiriamasis [[šlėkta|šlėktos]] arba [[bajorai (luomas)|bajorų]] giminių ženklai, atsiradęs [[viduramžiai]]s ir sudarytas pagal [[heraldikos taisyklės|heraldikos taisykles]]. [[Herbas|Herbai]] ilgainiui pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą jų turėtojų visuomeninę padėtį.<ref> [[Lietuviškoji tarybinė enciklopedija]], 4 t. 317 psl. </ref>
Eilutė 13:
== Herbų pavadinimai ==
[[Vaizdas:nabram.gif|thumb|130px|Nabram herbas]]
Dauguma herbų pavadinimų yra kilę iš asmenvardžių <ref>Norman Davies. Dievo žaislas Lenkijos istorija. T.1 ISBN 9986-39-050-8. p. 242.</ref><ref>Edmundas Rimša. Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. Danielius, Vilnius. ISBN 9986-442-78-8</ref>. Asmenvardinės kilmės (sudaryti pagal vardą, pavardę arba pravardę) herbų pavadinimai sudaro 48,4% visų herbų pavadinimų, tokie būtų: ''Bończa'', ''Mohyla'', ''Nowicki'', ''Olszewski'', ''Pociey'' ir t.t. Daugelis šlėktų kilusių iš kunigaikščių turėjo unikalius herbus naudotus tik tos giminės, pavyzdžiui Masalskių giminė naudojo ''Masalski'' herbą, Komar - ''Komar'', Zaręba - ''Zaręba'', Pociey - ''Pociey'' ir t.t.
Kiti herbų pavadinimai kilę iš vietovardžių, pavyzdžiui herbo pavadinimas ''Rawa'' kilo nuo to pačio pavadinimo upės [[Mazovija|Mazovijoje]]
3,7% herbų pavadinimai yra kilę iš kovos šūkių <ref>Edmundas Rimša. Kilmingųjų herbai Lietuvoje // Lietuvos bajorų palikuoniai. Danielius, Vilnius. ISBN 9986-442-78-8</ref>. Pavyzdžiui, ''Nabram'' - išvertus „Į vartus“ t.y. pagal prasmę „pulkime vartus“. ''Doliwa'' sutrumpėjo iš ''Do Liwa'', išvertus „į Liwą“.
eilutė 24 ⟶ 25:
== Heraldinės giminės ==
[[Vaizdas:POL COA Szreniawa.svg|thumb|130px|Śreniawa herbas]]
To pačio herbo turėtojai sudarydavo heraldinę giminę - ''ród''. , pavyzdžiui, yra tos pačios heraldinės giminės atstovai, nors jų nesieja jokia giminystė. Šią lenkų tradiciją perėmė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlėkta.
Bajorai prie pavardės nurodydavo iš kurios heraldinės giminės jie kilę, pavyzdžiui, ''Piotr Lubomirski, herbu Śreniawa'' <ref>Norman Davies. Dievo žaslas Lenkijos istorija. T.1 ISBN 9986-39-050-8. p.242</ref>. Manoma, kad heraldinės giminės atsirado stichiškai, herbo turėtojams siekiant įrodyti ar apginti savo kilmę nuo šmeižto <p.244> Taip pat manoma, kad kai kurios heraldinės giminės atsirado kariams buriantis į būrius, pavyzdžiui herbų pavadinimai ''Dołęga'' ir ''Doliwa'' yra kilę iš kovos šūksnių<ref>Norman Davies. Dievo žaslas Lenkijos istorija. T.1 ISBN 9986-39-050-8. p.243</ref>, išvertus
Tos pačios heraldinės giminės atstovai turėjo tą patį herbą, ta patį motto, ir nesikeičianti herbą, tuo lenkų heraldika skyrėsi nuo kitų Europos kraštų heraldikos, kur kiekvienas asmuo turėdavo skirtingą herbą sudaromą pagal tėvų herbus, ar tik vienai giminei priklausantį herbą. Heraldinių giminių buvimas buvo išskirtinis lenkų heraldikos bruožas, neturintis analogų kitur Europoje.
| |||