Rusėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Didžiarusiškai šovinistiškai angažuotos carinės ir daugelį jos prielaidų perėmusios sovietinės istoriografijos požiūriu, gudų ir ukrainiečių tautos susiformavo tik XIV-XVII a., tuometinių [[LDK]], [[Lenkijos karalystė]]s ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės sienų neva padalytai hipotetinei „senovės rusų tautai“ ([[rusų kalba|rus.]] drevnerusskij narod) pamažu skylant į tris rytų slavų etnosus. XIX-XXI a. sukauptų rusėnų ir kitų rytų slavų etnogenezę nušviečiančių archeologijos, istorinės dialektologijos, [[Fizinė antropologija|fizinės antropologijos]], [[folkloristika|folkloristikos]], etnomuzikologijos ir genetikos duomenų lyginamoji analizė leidžia manyti savitą (skirtingą nuo protoukrainiečių) rusėnų, arba ''sengudžių'' etnosą egzistavus jau IX-X a. (tas pat pasakytina ir apie VI-VII a. susiformavusį [[ukrainiečiai|volynėnų]], arba protoukrainiečių etnosą; gudai pastarojo atstovus, skirdami juos nuo „tikrųjų rusinų“, bent iki XIX a. I pusės vadino kuopiniu tautovardžiu ''valyn' ''). XI-XII a. nuo senųjų (etninių) rusėnų (o kartu ir nuo Naugardo srities slavų etnoso) atskilo [[rusai|didžiarusių]], tiksliau, protorusų etnosas; po [[Liublino unija]]i ([[1569]] m.) dab. baltarusių ir dab. rytinių ukrainiečių protėviams atsidūrus dviejų skirtingų valstybių (Lietuvos ir Lenkijos) teritorijoje, XVII-XVIII/XIX a. volynėnų ir politinių bei ekonominių migrantų iš jų arealo lingvistiškai asimiliuotų pietrytinių rusėnų (dab. rytų ukrainiečių protėvių) pagrindu susiformavo dab. ukrainiečių [[etnosas]]. Tiesioginiais rusėnų palikuonimis laikytini buvusio rusėnų etninio arealo branduolio šiaurinėje dalyje gyvenantys [[baltarusiai]].