Geranainys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Geranainys''' ({{be|Геранёны}}) – gyvenvietė [[Vijos raj]]one ([[Gardino sritis]], [[Baltarusija]]), 2,5 km į pietvakarius nuo [[Krakūnai|Krakūnų]] [[Lietuva|Lietuvos]] - Baltarusijos pasienio užkardos, 29 km į šiaurės vakarus nuo Vijos, prie plento [[Ašmena]]–[[Lyda]]. Yra vidurinė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, ambulatorija, paštas. Kolūkio ir apylinkės centras. Apie 1500 gyventojų.

 

 

Geranainių pilį [[XVI a.]] pradžioje pastatė [[Vilniaus vaivada]] [[Albertas Goštautas]], kuris iš [[Šventoji Romos imperija|Šv. Romos imperijos]] imperatoriaus [[Imperatorius Karolis V|Karolio V]] gavo Geranainių [[grafas|grafo]] titulą.

[[1730]] m. [[pijorai]] įsteigė mokyklą, bet [[jėzuitai]] netrukus ją uždarė. [[1748]] m. Geranainiams suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s. [[1922]]-[[1939]] m. miestelį valdė [[Lenkija]], [[1939]] m. jis priskirtas Baltarusijos TSR. <ref> [[Aloyzas Vidugiris]]. {{VLE|VI}}, 592 psl. </ref>

 

 

 

{{dem5|800px|[[1792]] m.|306|[[1905]] m.|316|[[1970]] m.|397|[[1996]] m.|1400|[[2005]] m.|1500}}

Geranainių apylinkės priklausė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] arealui. [[XVII a.]] - [[XVIII a.]] dėl karų, bado ir [[maras|maro]] protrūkių gyventojų sudėtis keitėsi. Lietuvių kalbos vartojimo sferą čia, kaip ir visame lietuvių-[[gudai|gudų]] paribio ruože, ilgainiui mažino silpnėjantis Lietuvos valstybingumas, suslavėję dvarai, lenkiška, vėliau rusiška mokykla, lenkėjanti Bažnyčia. [[1787]] m. dekretu daugelyje vietos bažnyčių panaikintos pamaldos lietuvių kalba. Ji imta vis mažiau vartoti. [[XIX a.]] pirmoje pusėje ji vyravo iki linijos [[Žirmūnai]]-[[Trakeliai]]-[[Vija]]. [[1857]] m. P. Kepeno duomenimis pusė miestelio ir apylinkės gyventojų sudarė [[lietuviai]], kiti buvo [[lenkai]], kurių pusė – lietuvių kilmės. [[XX a.]] pradžioje lietuvių spaudos duomenimis, vieni čia dirbę dvasininkai manė, kad lietuvių yra apie 1/3 visų gyventojų, kiti, kad apie pusę, treti teigė, kad iš 3236 [[katalikai|katalikų]] tik 300-400 kalba lietuviškai. Lietuviškai mokančių žmonių daugiausia buvo Geranainių apylinkės šiaurės ir šiaurės vakarų dalyje, kaimuose, kurie siekė kitas tuo metu dar lietuviškas apylinkes. XX a. septintame dešimtmetyje dalis senųjų Geranainių gyventojų dar kalbėjo lietuviškai.

 

{{ref}}

 

* [http://geraneny.narod.ru/ Geranainių svetainė]

* [http://globus.tut.by/geraneny/ Geranainių nuotraukos]