Širvanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Eilutė 20:
Geografiškai Širvano regionas yra Širvano lygumoje ([[Kuros-Arakso žemuma|Kuros-Arakso žemumos]] dalis). Būdingos [[kietis|kiečių]] ir [[druskė|druskių]] pusdykumės<ref>{{GEC|495}}</ref>.
== Istorija ==
Širvanas senovėje buvo rytine [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albanijos]] dalimi. Keletą dešimtmečių sritis priklausė [[Sasanidų imperija]]i, kuomet ir įgijo Širvano pavadinimą. Čia pradėjo kurtis [[persai]], o vietiniai albanai asimiliuoti. [[IV a.|IV]]-[[V a.]] į Širvaną įsiveržė [[tiurkai|tiurkų]] gentys ([[utgurai]], [[kutigurai]], savirai[[sabirai]], bulgarai[[bolgarai]]), o nuo [[VI a.]] - [[chazarai]]. [[654]] m. Širvaną užėmė [[arabai]], okurie vėliauprijungė regionas valdytas įvairių vietininkų. Regionas palaipsniui tiurkizuotas, ypač valdžią užėmusprie [[seldžiukaiKalifatas|seldžiukamsKalifato]]. Vėliau regionas valdytas įvairių vietininkų.
 
=== Širvanšachų valstybė ===
[[799]]-[[1538]] m. Širvaną valdė [[Širvanašachai|Širvanšachų]] dinastija. Jiems valdant Širvano teritorija driekėsi nuo Kuros iki [[Derbentas|Derbento]], o sostine buvo [[Šemacha]]. Valstybė buvo svarbiu prekybiniu, kultūriniu centru - gamintas [[šilkas]], audiniai, klestėjo literatūra (kūrė [[Chaganis Širvanis]], [[Imamedinas Nasimis]] ir kt.). [[1538]] m. iškilus [[Sefevidai|Sefevidų]] valstybei Širvanas tapo jos provincija. [[1748]] m. šioje teritorijoje iškilo [[Širvano chanatas]], kuris gyvavo iki [[1805]] m., kuomet buvo prijungtas prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]].
{{main|Širvanšachai}}
Pačioje VIII a. pabaigoje, silpstant centrinei valdžiai, ši tolima Kalifato provincija turėjo galimybę atsiskirti. [[799]] m. ją užvaldė vietinė arabų kilmės dinastija Jazidai, kuri titulavosi [[Širvanšachai]]s. Jiems valdant Širvano teritorija driekėsi nuo Kuros iki [[Derbentas|Derbento]], o sostine buvo [[Šemacha]] (pradžioje vadinta Jazidija). Nepaisant to, kad valstybė ne kartą buvo įjungta į didesnių imperijų sudėtį, Širvanšachų linija buvo išlaikyta iki pat XVI a.
 
Vienas iššūkių Širvanšachų valstybei buvo XI a. II pusėje juos užkariavęs [[Seldžiukų sultonatas]]. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Sultonatui pradėjus silpti, Širvanšachai paskelbė nepriklausomybę ir netgi sugebėjo grasinti seldžiukų palikuonims [[Eldegizidai|Eldegizidams]]. Jau Seldžiukų laikais valstybė buvo svarbiu prekybiniu, kultūriniu centru - gamintas [[šilkas]], audiniai, klestėjo literatūra (kūrė [[Chaganis Širvanis]], [[Imamedinas Nasimis]] ir kt.), buvo pastatyta daug viduramžiškų tvirtovių.
 
Valstybės klestėjimas nutrauktas XIII a., kraštą nusiaubus [[Mongolų imperija]]i, vėliau valdant [[Ilchanidai|Ilchanidams]], [[Timūridai|Timūridams]].
 
Tik XIV a. pabaigoje prasidėjo naujas atgimimas ir atkurtas valstybingumas, valdant Širvanšachų dinastijai Derbendidams. Jos pirmasis atstovas Ibrahimas (1378-1418) perkėlė sostinę į [[Baku]], pradėjo statyti didžiulius Širvanšachų rūmus. Jo įpėdinių valdymas pasižymėjo didžiausiu valstybės klestėjimu. Čia klestėjo [[sunitai]].
 
=== Persijos valdymas ===
Tačiau XV a. pabaigoje Didžiajame Irane kylant naujai jėgai - [[sufijai|sufijams]], prasidėjo Širvanšachų kovos su jais. 1501 m. [[Safavidai|Safavidų]] šachas Izmailas apsiautė Baku, jį nusiaubė ir didelę dalį gyventojų atvertė į šiizmą. Nepaisant to, Širvanšachams pavyko išsilaikyti iki 1538 m., kol Širvanas tapo Persijos provincija.
 
=== Širvano chanatas ===
{{main|Širvano chanatas}}
Širvano regiono valstybingumas atgimė [[1748]] m., kuomet šioje teritorijoje iškilo [[Širvano chanatas]], kuris gyvavo iki [[1805]] m., kuomet buvo prijungtas prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbiausia naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.
 
== Šaltiniai ==