Galvakrūtinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Galvakrūtinę sudaro suaugę galvos ir krūtinės [[segmentas|segmentai]]. Iš viršaus ją dengia [[chitinas|chitininis]] nugaros skydas (''karapaksas''), kurio užpakaliniame krašte yra nedidelė medialinė duobutė (''fovea media''), nuo jos nusitęsia negilios vagutės. Pirma šių vagučių pora atskiria galvą nuo krūtinės. Galvos dalyje yra [[akis|akys]] ir cheliceros.

 

Akys (''ocelli'') – paprastos. Lietuvoje gyvenančių [[vorai|vorų]] jų būna 6 (''Dysderidae''), bet didesnė dalis turi 8. Akys užima priekinę galvos dalį, kuri vadinama akių sritimi, ir išsidėsto 2-3 eilėmis ar sudaro vieną kompaktišką grupę (pvz., Pholcidae). Akių dydis ir išsidėstymas labai svarbus vorų [[šeima|šeimų]] nustatymui. Skiriamos priekinės, vidurinės ir užpakalinės akys. Jei priekinėje ir užpakalinėje eilėje yra po keturias, tai kraštinės akys vadinamos šoninėmis (''lateralinėmis''), o likusios – vidurinėmis arba medialinėmis. Vidurinę eilę paprastai sudaro 2 akys. [[šokliavoriai|Šokliavorių]] (''Salticidae'') priekinės eilės akys iki 10 kartų didesnės už užpakalines medialines, o [[plėšriavoriai|plėšriavorių]] (''Lycosidae'') – mažesnės. Daugumos vorų priekinės medialinės akys tamsios, o likusios šviesesnės.

 

Priekinėje galvos dalyje tarp akių ir chelicerų yra skydelis (''clypeus''), kuris daugumos vorų vertikalus, kai kurių rūšių – horizantalus. Skydelis atskiria akis nuo chelicerų.

 

Galvakrūtinės ventralinėje (pilvo) dalyje yra prieškrūtis (sternum), kurio užpakalinė dalis per vidurį nusmailėjusi. Prieškrūčio pakraščiuose yra kojų dubenėliai.

 

Cheliceros (''Chelicerae'') sudarytos iš dviejų narelių: storo plataus bazalinio (pamatinio) ir nagelio. Pamatiniame narelyje yra stiprūs [[raumuo|raumenys]], judinantys nagelį, ir [[nuodų liauka]] su latakėliu. Ramybės būsenoje nagelis būna prisiglaudęs prie pamatinio narelio ir glūdi griovelyje, kurio priekiniame ir užpakaliniame pakraštyje yra įvairaus dydžio ir formos danteliai. Cheliceromis vorai pagauna ir sulaiko grobį, patelės jomis nešioja [[kiaušinis|kiaušinėlių]] [[kokonas|kokonus]] (''Pisaura mirabilis'', ''Pholcus phalangioides''), o patinai per kopuliaciją prilaiko patelę. Kai kurių patinų (pvz., ''Tetragnathidae'') cheliceros labai stiprios, su daug dantelių ir labai ilgu bei storu nageliu.

 

Pedipalpai (''Pedipalpi''), arba palpai, žymiai ilgesni už cheliceras ir sudaryti iš šešių narelių: dubenėlio (''coxa''), klubo (''trochanter''), šlaunies (''femur''), kelio (''patella''), blauzdos (''tibia'') ir letenėlės (''tarsus''). Šie nareliai apaugę paprastais [[plaukas|plaukeliais]], šereliais o kartais ir storais dygliais. Ant jų išsidėstę įvairūs receptoriai. Visų rūšių patinų palpai virto sudėtingu dauginimosi organu.

 

Vorai turi keturias poras kojų, sudarytas iš 7 narelių: dubenėlio, klubo, šlaunies, kelio, blauzdos, priešletenėlės (''metatarsus'') ir letenėlės. Kojos gana įvairios – šokliavorių trumpos ir storos, virpūnėlių – ilgos ir plonos, dažnai su šereliais, dygliais. Kojų poros žymimos romėniškais skaitmenimis: I, II, III ir IV, o ilgis nurodomas formule, pvz., 2.1.4.3. Čia skaičiais išreikštas jų ilgis: 1 – pati ilgiausia, 4 – pati trumpiausia. Letenėlės galas (''praetarsus'') su dviem dantytais nageliais. Tarp šių nagelių yra ataugėlė, vadinama empodiumu. Daugumos vorų ši ataugėlė yra kaip mažas papildomas nagelis, neturintis dantelių.

 

Tinklus rezgančių vorų užpakalinių kojų kai kurie viršūniniai šereliai virto pjūkliškomis arba '''S''' pavidalo struktūromis, kurios leidžia netrukdomai judėti tinklu arba [[voratinklis|voratinkliui]] gaminti (voratinkliniai šereliai). Priešletenėlės ir letenėlės vidinės pusės šereliai kartais sustorėję ir sudaro šukų pavidalo darinį – skopulą (''scopulae''), išskiriantį lipnų [[sekretas|sekretą]], kuris leidžia vorams laipioti lygiais vertikaliais paviršiais. ''Cribellatae'' grupės šeimų vorai IV kojų poros priešletenėlės dorsalinėje pusėje turi specifinius šerelius, kurie sudaro kalamistrumą (''calamistrum''). Tai susiję su garbanotų siūlų pynimu. Taip pat ant kojų yra ilgi ir labai ploni juntamieji plaukeliai – trichobotrijos.

 

Galvakrūtinę su pilveliu jungia siauras ir ilgas stiebelis (''petiolus''), kuris ypač gerai matomas skuzdėlių išvaizdą imituojančiuose voruose, tačiau daugumos jis nematomas, nes uždengia pilvelis (''abdomen'').

 

{{SavStr}}

[[Kategorija:Vorai]]