François Rabelais: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Fransua Rablė''' (''François Rabelais'', [[1494]] m. – [[1553]] m. [[balandžio 9]] d.) – [[Prancūzija|prancūzų]] rašytojas, [[antika|antikinės]] literatūros, bei kalbų žinovas, medicinos daktaras, [[Renesansas|Renesanso]] atstovas.

 

Apie F. Rablė gyvenimą išlikę labai mažai žinių. Net gimimo metai tiksliai nenustatyti (vieni tyrinėtojai nurodo [[1494]], kiti [[1495]] metus, o dar kai kur nurodoma žymiai ankstesnė data – [[1483]] m.). Gimė F. Rablė netoli nedidelio Šinono miesto, Turenės provincijoje žemvaldžio ir advokato šeimoje. Spėjama jo gimimo vieta – Davinjerė, jo tėvui priklausiusi užmiesčio sodyba. Vaikystės metai prabėgo provincijoje, todėl būsimasis rašytojas anksti susipažino su Prancūzijos kaimo žmonių gyvenimu ir papročiais. Apie [[1510]] m., Rablė įstoja į [[pranciškonai|pranciškonų]] [[vienuolynas|vienuolyną]] Puatu provincijoje, o apie [[1521]] m. įšventinamas [[Kunigas|kunigu]]. Vienuolyne gerai išmoksta [[lotynų kalba|lotynų]] ir [[graikų kalba|graikų]] kalbas, skaito antikinių autorių – [[Platonas|Platono]], [[Plutarchas|Plutarcho]], [[Lucianas|Luciano]] ir kitų – veikalus, domisi teise. Tuo metu susipažįsta ir su žymesniaisiais humanistais. Ypač reikšminga jam buvo pažintis su G. Biudė.

 

Dar prieš išvykdamas į Italiją, Rablė užbaigia ''„Ketvirtą knygą apie gerojo Pantagriuelio herojiškus darbus ir kalbas“'', kurios fragmentai išleidžiami [[1547]] ir [[1548]] m., tačiau visa ketvirtoji knyga išeina tik [[1552]] m. Paryžiuje. Tais pačiais metais Sorbona pasmerkia knygą, ir Paryžiaus parlamentas uždraudžia ją pardavinėti. (Vėliau visas Rablė veikalas dėl jo aiškaus nusistatymo prieš [[katalikai|katalikų]] dvasininkiją įtraukiamas į katalikų bažnyčios skelbiamą „Draudžiamų knygų sąrašą“). Rablė vėl turi slapstytis, keisti gyvenamąją vietą. Po kurio laiko grįžta į Paryžių ir čia miršta [[1553]] m.

 

Žymiausias jo kūrinys – tai fantastinis [[romanas]] „Gargantiua ir Pantagriuelis”. Tai pasakojimas apie milžino Gargantiua ir jo sūnaus Pantagriuelio gyvenimą, darbus, kalbas. Tai ne vien grožinės literatūros kūrinys, bet ir teisės, [[filosofija|filosofijos]], medicinos traktatas. Čia randame žinių iš botanikos, senovės istorijos, mitologijos. Jame daug įvairiausių žanrų: mito, pasakėčios, farso, humoristinio pamokslo, disputo, [[alegorija|alegorijos]]. Kūrinys prisotintas ambivalentiško juoko, jame kaitaliojasi įvairiausi prasminiai ir stilistiniai klodai. Norint gerai jį suprasti, reikia pažinti [[viduramžiai|viduramžių]] liaudies juoko savitumą, farsų, liaudies švenčių, karnavalų tradicijas, nes Rablė juoko esmę nulėmė kaip tik liaudiški jo kūrybos šaltiniai.

 

Rablė romaną „Gargantiua ir Pantagriuelis“ nelengva skaityti ir suprasti. Savo sudėtingumu ir daugiaplaniškumu jis prilygsta tokiems pasaulinės literatūros šedevrams kaip [[Dantė]]s „Dieviškoji komedija“, [[Servantesas|Servanteso]] „Don Kichotas“, [[H.Melvilis|H. Melvilio]] „Mobis Dikas“, [[Dž. Džoisas|Dž. Džoiso]] „Ulisas“.

 

* ([[1532]]) „Gargantiua“

* ([[1534]]) „Pantagriuelis“

 

[http://onlinebooks.library.upenn.edu/webbin/gutbook/lookup?num=1200 „Gargantiua ir Pantagriuelis“ anglų kalba]

 

{{Commons|Category:François Rabelais|no=T}}

 

[[Kategorija:Prancūzijos rašytojai|Rablė, Fransua]]

 

[[bg:Франсоа Рабле]]