Feliksas Bielinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Feliksas Bielinskis''' ([[1904]] m. [[vasario 18]] d. [[Vynupė]]je, [[Piniavos valsčius]], dab. [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio raj]].– [[1986]] m. [[vasario 13]] d. [[Kaunas|Kaune]], palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e) – [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius architektas, kraštotyrininkas.

 

Baigęs [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnaziją]], įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Technikos fakultetą. [[1932]] m. apgynė diplominį darbą „Karo ir archeologijos muziejus Kaune“. [[1929]] m. ir 1932–[[1935]] m. lankė prof. [[Mstislavas Dobužinskis|Mstislavo Dobužinskio]] meno studiją.

 

1944–[[1950]] m. dėstė [[Kauno universitetas|Kauno valstybiniame universitete]], [[1951]]–[[1963]] m. – [[KPI|Kauno politechnikos institute]]. Docentas ([[1948]] m.), menotyros mokslų kandidatas ([[1954]] m.). 1963–[[1980]] m. dirbo Statybos ir architektūros institute. [[Lietuvos SSR]] nusipelnęs architektas ([[1974]] m.).

 

Tarpukario metais F.Bielinskis buvo vienas žymiausių mokyklų projektuotojų Lietuvoje. Pagal jo projektus pastatyta [[Kėdainių gimnazija]] ([[1937]] m.; 1944 m. susprogdinta), [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija]] ([[1936]] m., pastatyta 1938 m.), mokyklos Kaune (1938 m.), Palangoje, [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]], [[Šilutė]]je, [[Vievis|Vievyje]], taip pat tipinės 1–4 klasių pradžios mokyklos, pritaikytos kaimo sąlygomis. Išplanavo ir įrengė 3 stadionus: 10 ha Ukmergėje ([[1932]] m.), 8 ha Kaune prie [[LKKA|Kūno kultūros rūmų]] (1935 m.), [[Alytus|Alytuje]] (1936 m.).

 

* Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra, albumas, su kitais, [[1970]] m.

 

*[[Jolita Kančienė]]. Lietuvos statybos ir architektūros meistrai: Feliksas Bielinskis // Statyba ir architektūra. 1989, Nr.6, p.26

 

{{ref}}

 

[[Kategorija:Lietuvos kraštotyrininkai]]

[[Kategorija:Lietuvos architektai]]