'''Lęšiukas''' (lot. ''{{la|lens''}}) – [[Akis|akies]] dalis. Skaidrus, minkštos konsistencijos kūnas, praleidžiantis [[šviesa|šviesos]] spindulius į [[akis|akį]], juos suglaudžiantis ir dalyvaujantis [[akomodacija|akomodacijoje]]. Savo forma primena išgaubtą [[Lęšis (optika)|lęšį]]. Akyje lęšiukas yra už [[rainelės]], užpakaliniu paviršiumi atsirėmęs į [[stiklakūnis|stiklakūnio]] priekinėje dalyje esantį įdubimą. Labiausiai iškilę priekinio ir užpakalinio lęšiuko paviršiaus taškai vadinami ''lęšiuko poliais''. Abu polius jungia 3,6 mm ilgio lęšiuko ašis, ekvatorius, kurio skersmuo apie 9 mm. Prie lęšiuko ties ekvatoriumi prisitvirtinęs lęšiuko pasaitėlis. Lęšiuką dengia [[kapsulė]] – labai plona elastinga plėvelė. Priekiniame paviršiuje kapsulė storesnė. Lęšiukas auga visą gyvenimą, senosios jo dalys centre susispaudžia, lęšiukas storėja, sunkėja. Sulaukus 25-30 metų, jau išsiskiria lęšiuko branduolys, kuris, žmogui senstant, didėja ir kietėja. Kinta lęšiuko spalva. Naujagimio lęšiukas skaidrus, vėliau įgauna gelsvą atspalvį. Lęšiukas neturi [[nervas|nervų]] ir [[kraujagyslė|kraujo indų]], jį [[difuzija|difuziškai]] maitina vandeningas skystis, esantis akies kamerose.
