Elektronų konfigūracija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 119:
Modifikuotas pildymo principas gali būti pritaikytas [[protonas|protonams]] ir [[neutronas|neutronams]] [[atomo branduolys|atomo branduolyje]] (žiūrėti [[branduolinė fizika|branduolinės fizikos]] [[sluoksnių modelis|sluoksnių modelį]]).
 
==== 3d, 4d, 5d ir išimtys ====
 
''d'' pasluoksnis užpildytas pilnai arba iki pusės (t.y. 5 arba 10 elektronų) yra stabilesnis už kito sluoksnio ''s'' pasluoksnį, nes elektronui pusiau užpildytame ''d'' pasluoksnyje reikia mažiau energijos nei užpildytame ''s'' pasluoksnyje. Pavyzdžiui, [[varis|vario]] (atomo numeris 29) konfigūracija yra [Ar]4s<sup>1</sup> 3d<sup>10</sup>, o ne [Ar]4s² 3d<sup>9</sup>, kaip turėtų būti pagal pildymo principą. Panašiai, [[chromas|chromo]] (atomo numeris 24) konfigūracija yra [Ar]4s<sup>1</sup> 3d<sup>5</sup>, o ne [Ar]4s² 3d<sup>4</sup>.
Eilutė 201:
|}
Pavyzdžiui, [[Itris|Itrio]] elektronų konfiguracija galima paaiškinti taip. Itris turi 39 protonus ir 39 elektronus.
Ši eilutė 1s² 2s² 2p<sup>6</sup> 3s² 3p<sup>6</sup> 4s² 3d<sup>10</sup> 4p<sup>6</sup> 5s² 4d<sup>1</sup> reiškia elektronų konfiguraciją, kur laipsnyje esantis skaičiai reiškia elektronų skaičių apvalkalose arba orbitose, o kiekvienoje orbitoje gali būti ne daugiau dviejų elektronų. Paprastai paskutinėje orbitoje buna arba vienas arba du elektronai, o visose ''vidinėse'' orbitose būna po 2 elektronus. Raidės ''s'', ''p'', ''d'', ''f'' reiškia apvalkalų skaičių arba orbitų skaičių, kurį turi viena iš šių raidžių. Raidė ''s'' turi 1 orbitą į kurią gali tilpti daugiausiai 2 elektronai; raidė ''p'' turi 3 orbitas į kurias gali tilpti 6 elektronai, nes į kiekvieną orbitą po 2 elektronus; raidė ''d'' turi penkias orbitas į kurias gali tilpti daugiausiai (ir įprastai telpa) 10 elektronų; raidė ''f'' turi 7 orbitas į kurias telpa 14 elektronų, bet ''f'' raidė retai pasitaiko. Kiekviena raidė ''s'', ''p'', ''d'', ''f'' atitinka kvantinį skaičių ''l''. <math>s=l=0,</math> <math>p=l=1,</math> <math>d=l=2,</math> <math>f=l=3.</math> Koeficientai priekyje raidžiu yra kvantinis skaičius ''n''. Orbitų skaičius, kurį turi viena raidė (''s'', ''p'', ''d'', ''f''), yra kvantinis skaičius ''m'', kuris, pavyzdžiui, kai <math>d=l=2,</math> gali būti <math>m=0</math> ir <math>m=\pm 1</math> ir <math>m=\pm 2</math>, taigi, iš viso penkios orbitos. Kadangi šios orbitos yra simetriškos ir panašios jos suvedamos į vieną ''raidę''.
Taigi Itrio ''n'' kvantinio skaičiaus seka yra: 1, 2, 2, 3, 3, 4, 3, 4, 5, 4; ''l'' kvantinio skaičiaus seka yra tokia: 0, 0, 1, 0, 1, 0, 2, 1, 0, 2; ''m'' kvantinio skaičiaus seka yra: 0, 0, [-1, 0, 1], 0, [-1, 0, 1], 0, [-2, -1, 0, 1, 2], [-1, 0, 1], 0, [-2, -1, 0, 1, 2]; panašių orbitų kiekvienoje raidėje: 1, 1, 3, 1, 3, 1, 5, 3, 1, 5.
 
Eilutė 229:
Elektronų konfigūracija yra susijusi su [[periodinė elementų lentelė|periodinės lentelės]] struktūra. Cheminės atomo savybės priklauso nuo elektronų išsidėstymo jo tolimiausiame („valentiniame“) [[valentinis sluoksnis|sluoksnyje]] (nors atomui didėjant chemines savybes ima įtakoti ir [[atomo spindulys]], jo masė bei papildomos elektroninės būsenos).
 
== Elektronų konfigūracija kietame kūne ==
[[kietas kūnas|Kietame kūne]] yra labai daug elektronų būsenų. Todėl iš diskrečių būsenų gaunasi tolydžios galimų būsenų sritys ([[elektroninė juosta|elektroninės juostos]]). Todėl kietame kūne vietoj elektronų konfigūracijos naudojama [[juostų teorija]].
 
Eilutė 237:
* [[Energijos lygmuo]]
 
== Nuorodos ==
*http://www.humboldt.edu/~chem_dpt/resources/C109_AOSup.htm
*http://www.chem.queensu.ca/people/faculty/mombourquette/FirstYrChem/Molecular/orbitals/index.htm