Džohoro sultonatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džohoro sultonatas''' (malajų kalba: ''Kesultanan Johor'') – istorinė musulmoniška valstybė, [[Malakos pusiasalis|Malakos pusiasalyje]] egzistavusi nuo 1526 m. Tai buvo vienas iš dviejų [[Malakos sultonatas|Malakos sultonato]] palikuonių, XVI a stipriai kontroliavęs prekybą Malakoje ir rytų [[Sumatra|Sumatroje]]. Oficialiai sultonato egzistencija nėra nutraukta. Jis yra įjungtas į [[Malaizija|Malaizijos]] sudėtį kaip [[Džohoras|Džohoro]] valstija.

 

Džohoro sultonatas yra tiesioginis Melakos sultonato įpėdinis. 1511 m Portugalams paėmus Melaką, jos paskutinis sultonas Mahmud Šahas pabėgo į [[Pahang]]ą. Vėliau jis įsitvirtino [[Bintanas|Bintano]] saloje, kol 1526 m portugalai jo tvirtovės nesugriovė. Tada sultonas pabėgo į Sumatrą, kur mirė, palikdamas du sūnus.

 

Sūnus Muzafar Šahas įkūrė [[Perakas|Perako sultonatą]], o kitas sūnus, – Alauddin Riajat Šahas, – įsitvirtino salose, įkurdamas Džohoro sultonatą.

 

Džohoras nebepajėgė atkurti buvusios Malakos sultonato galybės. Tačiau jam priklausė nemažos teritorijos, įskaitant Pahangą, [[Selangor]]ą, [[Negeri Sembilan]]ą ir Sumatros rytines teritorijas. Dar šimtą metų jis išlaikė malajų hegemoniją, kovodamas su portugalais ir [[Ačeho sultonatas|Ačehu]], kurio sultonatas tapo stipriausiu prekybiniu konkurentu.

 

XVII a salyne pasirodžius olandams, Džohoras sudarė su jais sąjungą ir padėjo iš portugalų atimti Melaką. Šis miestas olandams išliko iki pat XIX a.

 

Maždaug tuo metu Džohoras patyrė byrėjimo grėsmę. Nuo jo siekė atsiskirti atskiros dalys. [[Džambi sultonatas]] ne kartą norėjo ištrūkti iš Džohoro hegemonijos, kas 1666 ir 1673 m sukėlė karus. Nors galutinį karą laimėjo Džohoras, jo silpnėjimas buvo neišvengiamas.

 

1819 m. į sultonato gyvenimą įsikišo Malaja susidomėję britai. Jie nuvertė sultoną Abdul Rahmaną, vietoj jo pasodindami Hussein Šahą. Už tai jie gavo vieną sultonato salą – [[Singapūras|Singapūrą]]. Tai sukėlė sultonato skilimą, mat atsiskyrė [[Riau salos]], suformavę atskirą [[Riau-Linga]] sultonatą. Šis liko bugių rankose.

 

1855 m. visas sultonato valdymas buvo oficialiai perduotas ''temengong'' Ibrahimui, kuris pradėjo šalies modernizaciją. Jo sūnus, 1862 m. atėjęs į valdžią, 1866 m. titulavosi sultonu Abu Bakru, o senasis sultonas Ali liko valdyti Muare. 1877 m. Muaras prijungtas prie Džiohoro. Abu Bakro laikais pradėta intensyvi sultonato modernizacija. Sostinė perkelta į Džohor Bahru, išleista konstitucija, pertvarkyta administracija. Sultonatas ėmė greitai turtėti dėl kaučiuko ir palmių aliejaus gamybos.

 

Nepaisant to, 1914 m. Džohoras tapo [[Britų Malaja|Britų Malajos]] sudėtine dalimi, Nefederacinėmis Malajų Valstijomis. Tai buvo paskutinė kolonizuota malajų valstybė.

 

* Alauddin Riayat Shah II 1528–1564

* Muzaffar Shah II 1564–1570