Dūlėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
Eilutė 2:
'''Dūlėjimas''' – [[geologija|geologinis]] procesas, kurio metu suyra [[uoliena|uolienos]], gruntai ar [[mineralas|mineralai]] veikiami fizinių, cheminių ar biologinių veiksnių. Dūlėjimo produktai sumaišyti su organinėmis medžiagomis sudaro medžiagą, vadinama [[dirvožemis|dirvožemiu]].
== Cheminis dūlėjimas ==
=== Dekarbonatizacija ===
Dekarbonatizacijos procesas vyksta uolienose, kuriose yra [[kalcio karbonatas|kalcio karbonato]], pavyzdžiui, [[klintis|klintyje]] ar [[kreida (uoliena)|kreidoje]]. Be to, būtinas [[lietus|lietaus]] vanduo, praturtintas [[anglies dioksidas|anglies dioksidu]] ar organine rūgštimi. Šis silpnai rūgštus skystis reaguoja su kalcio karbonatu ir sudaro kalcio bikarbonatą.
:: CO<sub>2</sub> + H<sub>2</sub>O
:: H<sub>2</sub>CO<sub>3</sub> + CaCO<sub>3</sub>
=== Hidratacija ===
Tai procesas kai mineralai absorbuoja vandenį ir išsiplečia ar net pasikeičia. Pavyzdžiui, [[anhidritas]] absorbavęs dvi vandens molekules virsta [[gipsas|gipsu]]
: CaSO<sub>4</sub> + 2H<sub>2</sub>O
Kai kurios uolienos, absorbuodamos vandenį, padidėja iki 16 kartų (pavyzdžiui, [[molio skalūnas]], kuriame yra [[montmorilonitas|montmorilonito]] ar [[bentonitas|bentonito]]).
=== Hidrolizė ===
Hidrolizė vyksta uolienose, kuriose yra tokių mineralų kaip [[piroksenas]], [[amfibolas|amfibolai]] ar [[feldšpatas|feldšpatai]]. Šie mineralai skyla, paveikti rūgštingo vandens ir suformuoja naujus mineralus – [[kaolinitas|kaolinitą]]
=== Oksidacija ===
Deguoninėje aplinkoje labai dažnai pasitaiko oksidaciniai procesai. Geriausias šio proceso pavyzdys galėtų būti dvivalentės geležies mineralų virtimas trivalentės geležies mineralais ([[limonitas|limonitu]], [[getitas|getitu]] ar [[hematitas|hematitu]]).
=== Rūgštys ===
Sieros ar azoto junginiai, ištirpę lietaus vandenyje suformuoja rūgščius lietus. Taip pat mikroorganizmai ir augalai dirvožemyje gamina įvairias organines rūgštis. [[Rūgštus lietus]] ar dirvožemio organinės rūgštys yra chemiškai aktyvios ir gali suardyti uolienas.
== Mechaninis dūlėjimas ==
Mechaninio dūlėjimo pagrindinė savybė yra ta, kad jam vykstant, nesikeičia uolienos cheminė sudėtis. Uoliena tik smulkėja ir trupa. Dažniausiai mechaninį dūlėjimą sukelia temperatūros svyravimai. Tai labiausiai pastebima [[dykuma|dykumose]]. Dėl nevienodo šiluminio plėtimosi koeficiento vieni mineralai plečiasi labiau, kiti mažiau. Taip pat mineralų plėtimuisi įtakos turi ir jų spalva – tamsesni mineralai plečiasi labiau negu šviesesni. Dėl šios priežasties mineralai plečiasi nevienodai, todėl atsiranda jėgos, dėl kurių mineralai ima dūlėti. Prie uolienų dūlėjimo prisideda ir vanduo. Jam patekus į uolienų plyšius ir užšalus jo tūris padidėja 9%. Dėl tokio tūrio pakitimo padidėja ir vandens slėgis į plyšio sieneles. Jis gali siekti net 200 MN/m². Cheminis ir mechaninis dūlėjimas dažnai vyksta tuo pat metu. Todėl kartais sunku nustatyti proceso pobūdį.
=== Terminis plėtimasis ===
=== Peršalimas ===
=== Slėgio kritimas ===
=== Druskų kristalų augimas ===
=== Organizmų veikla ===
{{geol-stub}}
| |||