Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs automatiniai taisymai.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
Eilutė 1:
'''Heizenbergo neapibrėžtumo principas''' arba '''Heizenbergo nelygybė''' [[kvantinė fizika|kvantinėje fizikoje]] (šį pavadinimą suteikė [[Nilsas Boras]]) – teigia, kad matuojant dualiąsias vienos elementariosios dalelės charakteristikas (angl. conjugate variables), vis didėjantis vieno dydžio tikslumas didina kito tuo pačiu metu matuojamo dydžio paklaidą (neapibrėžtumą). Žinomiausia iš šių porų yra dalelės [[padėtis]] ir [[impulsas]].
 
[[Kvantinė fizika]] uždeda žemutinę ribą matuojamų dydžių paklaidų sandaugai matuojant dualiuosius dydžius (angl. ''{{en|conjugate quantities''}}). Neapibrėžtumo principas – vienas iš kertinių [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] principų, kurį suformulavo [[Verneris Heizenbergas]] [[1927]] metais. Neapibrėžtumo principas seka iš kvantinės mechanikos operatorių apibrėžimo. Jis išvedamas panaudojant eilę [[Funkcinė analizė|funkcinės analizės]] teoremų. Labai dažnai jis yra nepagrįstai painiojamas su [[Stebėtojo efektas|stebėtojo efektu]].
 
==Apžvalga==