'''Gleivinė''' (lot. ''{{la|mucosa''}}) - [[epitelis|epitelinė]] danga, dengianti daugelio [[endoderma|endoderminių]] organų paviršių ir dalyvaujantis medžiagų [[sekrecija|sekrecijoje]] ir absorbcijoje. Gleivinė dengia ir kūno ertmes, atsiveriančias į išorę, kur gleivinė pereina į [[oda|odą]] ([[šnervė]]s, [[lūpa|lūpos]], [[ausis|ausys]], išoriniai [[lytiniai organai]], [[išangė]]. Daugelis gleivinių turi liaukinių ląstelių, gaminančių [[gleivės|gleives]] - tirštą, lipnų skystį. Lotyniškas pavadinimas ''mucosa'' kilęs iš lot. ''{{la|mucus''}} 'gleivės'.
Gleivinė dengia kvėpavimo trakto paviršius, [[Varpa (lytinis organas)|varpos]] galvutę ir [[Apyvarpė|apyvarpę]] iš vidaus vyro organizme ir [[varputė]]s galvutę bei varputės apyvarpę iš vidaus.
Gleivinę sudaro epitelis, po kuriuo guli [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]] sluoksnis (lot. ''{{la|lamina propria''}}) ir [[lygusis raumuo|lygiųjų raumenų]] sluoksnis (lot. ''{{la|lamina muscularis''}}). Po raumenų sluoksneliu paprastai glūdi puriojo jungiamojo audinio sluoksnis (lot. ''{{la|tela submucosa''}}).
