Friulio hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: de:Herzogtum Friaul Keičiama: pt:Ducado de Friuli
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Smulkūs pataisymai, kalbos
Eilutė 50:
}}
 
'''Friulio hercogystė''', ''Friulio hercogija'' ({{it. ''|Ducato del Friuli''}}) - seniausia ir viena didžiausių [[lombardai|lombardų]] hercogijų, buvusi buferiu tarp [[Italija|Italijos]] ir [[slavai|slavų]] žemių<ref>Thomas Hodgkin, ''Italy and Her Invaders'', vol. 5:160.</ref>. Kaip ir [[Spoleto hercogystė|Spoleto]], [[Benevento hercogystė|Benevento]] ir [[Trento hercogystė|Trento hercogijos]] Friulio valdovai kelis kartus bandė atsiskirti nuo Lombardų karalystės, kurios sostinė buvop [[Pavija|Pavijoje]].
 
Friulį Italijoje lombardai, vedami Alboino, 568 m. užkariavo pirmiausia. Prieš skverbdamasis gilyn į Italiją Alboinas užkariautos srities valdytoju paskyrė savo sūnėną Gisulfą I (''Gisulf I''), kuriam leido pasirinkti kilmingųjų šeimas, kurios apgyvendins tą kraštą.<ref>Paul the Deacon, ''Historia Langobardorum'', ii.9.65-66.</ref> Pradžioje hercogija šiaurėje ir rytuose buvo apribota [[Karnijos Alpės|Karnijos Alpėmis]] ir [[Džiulijos Alpės|Džiulijos Alpėmis]], pro kur įsiveržti priuešams buvo sunku. Pietuose buvo [[Ravenos egzarchatas]], kur hercogija pradžioje neturėjo pakrantės. Rytuose, palei [[Adrijos jūra|Adrijos jūrą]], buvo lyguma, besijungianti su [[Panonijos lyguma]], pro kur buvo patogu veržtis užpuolikams ([[chorvatai|chorvatams]], [[avarai|avarams]], o vėliau - [[madjarai|madjarams]]). Vakarinė siena pradžioje buvo neapibrėžta, kol po vėlesnių užkariavimų buvo įkurta [[Čenedos hercogystė|Čenedos hercogija]], kurios žemės plytėjo už Taljamento upės (''Tagliamento''), tarp Livencos (''Livenza'') ir Pjavos (''Piave'') upių.