Cėsys: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Cėsys''' (seniau – '''Kėsys'''; {{lv|Cēsis}}, {{de|Wenden}}, {{et|Võnnu}}) – miestas [[Latvija|Latvijos]] šiaurinėje dalyje, [[Vidžemė]]je, vaizdingose apylinkėse ir įeina į [[Gaujos nacionalinis parkas|Gaujos nacionalinio parko]] teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie [[Ryga|Rygos]]-[[Valka|Valkos]] geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18 286 (2008 m.) gyventojų, miesto plotas – 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku – ([[XIII amžius|XIII]] a. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] prdž.), [[Romaninis stilius|romaninė]] [[Gotika|gotikinė]] Šventojo Jono bažnyčia – (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai – ([[XIV amžius|XIV]] a.), [[rotušė]] – (1767 m.), [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.

 

 

[[Geležies amžius|Geležies amžiuje]] ir [[Viduramžiai]]s miesto apylinkės buvo gyvenamos [[Lyviai|lyvių]], vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau, o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę [[Latgaliai|latgalių]] gentys. [[IX amžius|IX]]-[[XIII amžius|XIII]] amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki [[XVI amžius|XVI]] amžiaus buvo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] rezidencija [[Vokiečiai|vokiečių]] vadinta ''Vendenu'' .[[XIV amžius|XIV]] a. – [[XV amžius|XV a.]] pr. Cėsys buvo [[Hanzos lyga|Hanzos lygos]] narys. Nuo 1561 metų priklausė [[Žečpospolita]]i, 1629-1721 – [[Švedija|Švedijos karalystei]], nuo 1727 metų – [[Rusijos imperija]]i. Dėl karų, dažnų gaisrų, [[Maras|maro]] epidemijos miestas [[XVII amžius|XVII a.]] pab. – [[XVIII amžius|XVIII a.]] pr. sunyko. 1785 metais tapo apskrities centru.

 

 

Miestai, su kuriais Cėsys yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:

{{commons|Category:Cēsis}}

 

*[http://www.cesis.lv/ cesis.lv (latvių k.)]