Broliai Liumjerai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 2
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 3:
Broliai '''Liumjerai''' ('''Lumière'''), '''Auguste Marie Louis Nicolas''' ({{aaf|Ogiustas Mari Lui Nikola}}, gimė [[1862]] m. [[spalio 19]] d. [[Bezansonas|Bezansone]] ([[Prancūzija]]), mirė [[1954]] m. [[balandžio 10]] d. [[Lionas|Lione]]), ir '''Louis Jean''' ({{aaf|Lui Žanas}}, gimė [[1864]] m. [[spalio 5]] d. [[Bezansonas|Bezansone]] ([[Prancūzija]]), mirė [[1948]] m. [[birželio 6]] d. [[Bandolas|Bandole]]<ref>{{cite news |first= |last= |authorlink= |coauthors= |title=Died. |url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,854930,00.html |quote=Louis Lumière, 83, wealthy motion-picture and color-photography pioneer, whom (with his brother Auguste) Europeans generally credit with inventing the cinema; of a heart ailment; in Bandol, France. |publisher=[[Time (magazine)]] |date= [[14 June]], [[1948]] |accessdate=2008-04-29 }}</ref>) buvo vieni pirmųjų pasaulyje kino [[režisierius|režisierių]].
 
== Istorija ==
Broliai Liumjerai gimė [[Bezansonas|Bezansone]] ([[Prancūzija]]), bet užaugo [[Lionas|Lione]]. Abu lankė privačią „La Martiniere“ mokyklą<ref>{{cite book | title = Motion Pictures | author = Gina De Angelis | publisher = The Oliver Press | year = 2003 | isbn = 9781881508786 | url = http://books.google.com/books?id=daHmkclqERYC&pg=PA34&dq=Lumi%C3%A8re+Besan%C3%A7on+Lyon&lr=&as_brr=3&as_pt=ALLTYPES&ei=eqdfSaiYK4PAlQTF4tj7BQ#PPA34,M1 }}</ref>. Jų tėvas, Charles'as Antoine'as Lumière'as (1840–1911 m.), turėjo fotografijos įmonę, kurioje ir dirbo abu broliai: Lui - fiziko, o Ogiustas - vadybininko pareigose.
 
1892 m., tėvui išėjus į pensiją, broliai ėmėsi kurti filmus. Jie užpatentavo kelis reikšmingus procesus, kurie vėliau buvo panaudoti jų sukonstruotoje [[kino kamera|kino kameroje]]. Vienas svarbiausių procesų buvo kino juostos perforacija (pirmą kartą panaudota [[Emile Reynaud]]), suteikusi galimybę sukti juostą kino kameroje arba projektoriuje. Pats [[sinematografas]] – nešiojamas įrenginys, kuriame buvo kamera, spausdinimo įrankis ir projektorius – buvo užpatentuotas [[1895]] m. [[vasario 13]] d. Manoma, kad pirmoji juosta „[[Darbininkai, išeinantys iš Liumjerų fabriko]]“ ({{fr|La Sortie des usines Lumière}}) šiuo aparatu buvo nufilmuota [[1895]] m. [[kovo 19]] d.<ref>Chardère (1985), p.70: The date of the recording of their first film is in dispute. In an interview with Georges Sadoul given in 1948, Louis Lumière tells that he shot the film in August 1894. This is questioned by historians (Sadoul, Pinel, Chardère) who consider that a functional Lumière camera didn't exist before the end of 1894, and that their first film was recorded March 19th 1895, and then publicly projected March 22nd at the Société d'encouragement pour l'industrie nationale in Paris.</ref>
 
== Pirmieji kino seansai ==
[[1895]] m. [[kovo 22]] d. Liumjerai surengė pirmąjį privatų projektuojamų kino filmų seansą<ref>Chardère (1985), p.71. This first screening on March 22 1895 took place in Paris, at the "Society for the Development of the National Industry", in front of an audience of 200 people - among which [[Léon Gaumont]], then director of the Comptoir de la photographie. The main focus of this conference by Louis Lumière were the recent developments in the photograph industry, mainly the research on polychromy (color photography). It was much to Lumière's surprise that the moving black-and-white images retained more attention than the colored stills photographs.</ref>, o pirmasis jų mokamas viešas kino seansas įvyko tų pačių metų [[gruodžio 28]] d. [[Paryžius|Paryžiaus]] „Salon Indien du Grand Café“ kavinėje. Istorinės prezentacijos metu buvo parodyta 10 trumpų filmų.[http://www.institut-lumiere.org/francais/films/1seance/accueil.html] Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, ir kiekvienos iš jų trukmė, rodant ranka sukamu kino projektoriumi, buvo maždaug 50 sekundžių.
 
Eilutė 17:
Nors broliai Liumjerai nebuvo pirmieji kino aparato išradėjai, jiems dažnai priskiriamas kino kaip masinės informacijos perteikimo priemonės išradėjų vardas.
 
== Ankstyvoji spalvota fotografija ==
Broliai teigė, kad „[[kinas]] – tai [[išradimas]] be ateities“, ir atsisakė parduoti savo kino kamerą kitiems kino kūrėjams, kaip antai [[Georges Méliès| Georges‘ui Méliès]]. Dėl to jų vaidmuo kino istorijoje buvo nepaprastai trumpas. Savo dėmesį jie sutelkė į spalvotą fotografiją ir 1903 m. užpatentavo spalvotos fotografijos procesą „[[Autochrome Lumière]]“, kuris rinkoje pasirodė 1907 m. Didžiąją XX a. dalį Liumjerų įmonė buvo didžiausia fotografijos gaminių gamintoja Europoje, bet „Lumière“ prekinis ženklas iš rinkos dingo įmonei susiliejus su „[[Ilford Photo]]“. Liumjerai kūrė ir kitus gaminius, kaip antai garsiakalbį, „Lumière tulle gras“ (tepalą nudegimams gydyti) ir chirurgines žnyples.
 
== Šaltiniai ==
 
{{reflist}}
Eilutė 30:
*[http://www.institut-lumiere.org/ Le musée Lumière Liumjerų Institutas]
 
== Taip pat skaitykite ==
*[[Kinas]]
*[[Kino istorija]]