Aukštutinė Silezija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
robotas: smulkūs taisymai
S (wiki sintakse 2)
S (robotas: smulkūs taisymai)
 
Iki [[1919]] m. sudarė vieną (''Oppelno'', lenk. ''Opole'') Vokiečių Silezijos provincijos apygardą. [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] ([[1919]] m.) pietinė Hulčino sritis, 316 kv. km su 56 438 gyv. ([[1924]] m.) atiteko [[Čekoslovakija]]i, o [[1922]] m. rytinė dalis – 3 213 kv. km su maždaug 1 mln. gyventojų – [[Lenkija]]i. Vokietijai liko 9713 kv. km su 1 379 408 gyv. ([[1925]] m.). Lenkijai atiteko turtingiausioji mineraliniais ištekliais ir svarbiausia pramone Aukštutinės Silezijos dalis. Ji apima [[Oderis|Oderio]] aukštupio [[Neisė]]s ir [[Olsa|Olsos]] intakų baseiną. Čia buvo 56 iš 67 [[akmens anglis|anglies]] kasyklų, 50 proc. [[koksas|kokso]] gamybos, 11 iš 16 [[švinas|švino]] ir [[cinkas|cinko]] kasyklų, viso švino ir cinko liejyklos, 9 iš 14 plieno liejyklų, 5 iš 8 cinko skardos fabrikų.
[[ImageVaizdas:Familok okna.JPG|thumb|left|Tipiški senoviniai langai – Ruda Śląska]]
Aukštutinės Silezijos paviršių sudaro 3 atskiros kraštovaizdžių zonos: [[Oderis|Oderio]] klonis (žemuma) einantis abiem upės pusėmis, [[Sudetai|Sudetų prieškalnės]] į vakarus nuo Oderio ir aukštumos į rytus nuo Oderio. Žemumose yra derlingos dirvos, vakarinėje dalyje esančios aukštumos iškyla iki 890 m.
 
427 096

pakeitimai