Atlantinė silkė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Atlantinių silkių žvejyba ilgą laiką buvo svarbi [[Naujoji Anglija|Naujosios Anglijos]] ir [[Kanada|Kanados]] Atlanto vandenyno pakrantės provincijų ekonomikos dalis. Čia silkės buriasi santykinai netoli kranto į milžiniškus būrius, ypač pusiauuždarose [[Meino įlanka|Meino]] ir [[Šventojo Lauryno įlanka|Šventojo Lauryno įlankose]]. Šiaurės Atlanto silkės būriai siekia iki 4 kubinių kilometrų ir telkia iki 4 milijonų žuvų.

 

 

Silkės suvartoja didžiulius [[Zooplanktonas|zooplanktono]] kiekius, taip panaudodamos [[vėžiagyviai|vėžiagyvių]] biomasę [[Pelaginė zona|pelaginėje zonoje]]. Savo ruožtu silkės yra pagrindinis grobis aukštesniame trofiniame lygmenyje esančioms rūšims.

 

 

Atlantinė silkė paplitusi abiejose Atlanto pusėse, nuo Meino įlankos, Šventojo Lauryno įlankos, Fandi įlankos, [[Labradoro jūra|Labradoro jūros]], [[Deiviso sąsiauris|Deiviso sąsiaurio]], [[boforto jūra|Boforto jūros]] iki [[danijos sąsiauriai|Danijos sąsiaurių]], [[Norvegijos jūra|Norvegijos jūros]], [[šiaurės jūra|Šiaurės jūros]], [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] (atskiras porūšis), [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]], [[keltų jūra|Keltų jūros]] ir [[Biskajos įlanka|Biskajos įlankos]].