Arija (Persija): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Arija''' (senovės persų: ''Haraiva'') – senovinis regionas dabartiniame šiaurės vakarų [[Afganistanas|Afganistane]] (iš dalies atitinka [[Herato provincija|Herato provinciją]]). Iš šiaurės jį supo [[Margiana]] ir [[Baktrija]], iš šiaurės vakarų - [[Parta]], iš vakarų - dykumos, iš pietų - [[Drangiana]], o iš rytų [[Hindukušas|Hindukušo kalnai]].

 

Arija - nedidelis kraštas, apsuptas kalnų ir dykumų. Jo svarbiausia upė buvo [[Hari upė]], tekanti iš Hindukušo į vakarus, ir išnykstanti dykumoje. Arijos regionas buvo vienas derlingiausių Irane, dar vadinamas Persijos aruodu. Čia buvo auginami vaisiai, tarp kurių [[vynuogės]].

 

Apie Ariją žinoma iš [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] laikų, t.y. VI a. pr. m. e. Arija priklausė imperijai, ir joje buvo vienas svarbiausių regionų, kadangi ją valdė vienas iš trijų svarbiausių Persijos satrapų. IV a. pr. m. e. Arijos satrapas buvo Satibarzanas. Satrapijos sostinė buvo Artakoana.

 

[[Aleksandras Didysis|Aleksandro Makedoniečio]] užkariavimų IV a. pr. m. e. metu Arijoje buvo įkurtas Aleksandrijos miestas, kuris tapo dabartinio Herato pirmtaku. Po Aleksandro mirties Arija tapo [[Seleukidai|Seleukidų]] imperijos dalimi, o vėliau ėjo iš rankų į rankas tarp įvairių graikiškų valstybių.

 

[[167 m. pr. m. e.]] Arija tapo [[partai|Partų imperijos]] dalimi, o 226 m. - [[Sasanidai|Sasanidų imperijos]] dalimi. Ji išlaikė savo svarbą, visada būdama svarbus administracinis vienetas. Heratas minimas kaip vienos iš 12 Sasanidų provincijų centras. Kažkuriuo laiku čia apsigyveno krikščionių [[nestoriečiai|nestoriečių]] bendruomenė.

 

Žlugus Sasanidų imperijai, 652 m. arabų generolas Abdul Rehman ibn Samrahas užėmė Herato miestą. Arija buvo prijungta prie [[Kalifatas|Kalifato]] ir islamizuota. Tai pabaigė Arijos, kaip savarankiško vieneto egzistavimą.