Apoptozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Apoptozė''' - viena programuotos [[ląstelė|ląstelių]] mirties rūšių.

 

Apoptozė svarbi [[embriogenezė]]je, pvz., reguliuojant [[neuronas|neuronų]] skaičių, formuojantis [[pirštas|pirštams]], sunaikinant autoreaktyvius [[T limfocitai|T]] ir B [[limfocitas|limfocitus]]. Suaugusiame organizme apoptozė reguliuoja ląstelių skaičių, pvz., apoptozės būdu sunaikinami [[neutrofilas|neutrofilai]], arba silpstant [[imuninis atsakas|imuniniam atsakui]], aktyvuoti limfocitai. Apoptozė yra vienas iš priešvėžinės ir priešvirusinės gynybos būdų.

 

Vykstant apoptozei, negrįžtamai aktyvuojama proteolizinių baltymų [[kaspazė|kaspazių]] ([[cisteinas|cisteino]] [[proteazė|proteazių]]) kaskada. Aktyvuotos kaspazės proteoliziškai aktyvuoja kitas prokaspazes. Kai kurios kaspazės ardo struktūrinius ląstelės baltymus, pvz., [[Ląstelės branduolys|branduolio]] apvalkalo, [[citoskeletas|citoskeleto]] ir tarpląstelinių jungčių baltymus bei aktyvuoja [[endonukleazė|endonukleazę]], kuri suskaldo branduolio [[DNR]].

[[Vaizdas:apoptozės_mechanizmas.jpg|right|thumb|300px|Apoptozės schema]]

Yra du apoptozės aktyvavimo būdai: išorinis ir vidinis.

 

Apoptozė aktyvuojama ''išoriniu būdu'', kai prie ląstelės paviršiaus žūties receptorių prisijungia jų [[ligandas|ligandai]]. Šie receptoriai priklauso TNF (angl. ''tumor necrosis factor'' 'auglių nekrozės veiksnių') receptorių šeimai. Ligandai priklauso TNF baltymų šeimai. Apoptozės kaspazių kaskadą aktyvuoja žūties receptorių viduląstelinis domenas. Išoriniu būdu anksčiausiai aktyvuojamos kaspazė-8 ir kaspazė-10.

 

Klasikinis pavyzdys - citotoksinių T limfocitų paviršiaus ''Fas'' ligandas prisijungia prie ląstelės - aukos ''Fas'' receptoriaus ir sukelia apoptozę.

 

Atsiradus DNR pažeidimų, veikiant išemijai ir kt., apoptozė aktyvuojama ''vidiniu būdu''. Iš mitochondrijų į citoplazmą išsilaisvinęs ''citochromas c'' (elektronų pernašos grandinės komponentas) dalyvauja susidarant ''apoptosomai'', kurioje aktyvuojama kaspazė-9. Vidinį būdą reguliuoja ''Bcl2'' baltymų šeima. Jai priklauso anti - apoptoziniai Bcl2 baltymai bei pro - apoptoziniai BH123 ir BH3 baltymai.

 

Klasikinis pavyzdys - esant negrįžtamų ląstelės DNR pažeidimų, ląstelėje kaupiasi p53 baltymas, kuris padidina pro - apoptozinių BH3 baltymų [[tranksripcija|transkripciją]], o šie savo ruožtu vidiniu būdu aktyvuoja apoptozę, tokiu būdu sunaikindami potencialiai vėžinę ląstelę.

 

Apoptoziška ląstelė yra susiraukšlėjusi, jos [[citoplazma]] tanki, [[organoidas|organoidai]] glaudžiau išsidėstę. Branduolio [[chromatinas]] kondensuojasi ir išsidėsto palei branduolio apvalkalą (''pyknosis''), branduolys suyra (''karyorrhexis''). Ląstelės paviršiuje atsiranda citoplazminės pūslelės, vėliau ląstelės [[citoplazma]] su organoidais fragmentuojasi į apoptozinius kūnelius. Apoptozines ląsteles ar kūnelius fagocituoja [[makrofagas|makrofagai]]. Priešingai negu [[nekrozė]]s atveju, nėra žymaus uždegiminio atsako.

 

* Aptinkamas ''elektroforezinis DNR kopėčių raštas''. Endonukleazė suardo tarp [[nukleosoma|nukleosomų]] esantį [[chromatinas|chromatiną]], todėl atsiranda tipiško ilgio DNR fragmentų (180-kartotinio bazių porų ilgio).

* Naudojant ''TUNEL'' metodą, pažymimi apoptozinių ląstelių branduoliuose esantys DNR fragmentų galai.

* ''Mitochondrijų'' funkciniai, morfologiniai ir sudėties '''tyrimai'''.

 

# V. Lesauskaitė, KMU Kardiologijos institutas

# E. Stalioraitytė „Patologinė anatomija“

# [http://www.currentprotocols.com/WileyCDA/CPTitle/isbn-0471241083.html; Current protocols in cell biology.]

 

 

[[ar:استموات]]