Antanas Kriščiukaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Kriščiukaitis''' ('''Aišbė''') (g. [[1864]] m. [[liepos 24]] d. [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežeriuose]] ([[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio r.]]) – [[1933]] m. [[spalio 30]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – rašytojas, [[teisėtyrininkas]], profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas.

 

 

[[1918]] m. Antanas Kriščiukaitis iš [[Rusija|Rusijos]] grįžo į [[Lietuva|Lietuvą]] ir likusią gyvenimo dalį kūrė teisinės valstybės pagrindus. Organizavo Teisingumo ministeriją, Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, iki mirties ėjo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pareigas. [[1920]] m. įregistravo Lietuvos teisininkų draugiją ir 13 metų jai vadovavo. Redagavo draugijos leidžiamą žurnalą „Teisė“, kūrė lietuvišką teisinę terminiją.

Palaidotas Kauno [[Petrašiūnų kapinės]]e. Gimtuosiuose Paežeriuose pastatytas jam skirtas stogastulpis (tautodailininkas [[Leonas Juozonis]]).

 

 

''Aišbės'' slapyvardžiu rašė straipsnius periodiniams leidiniams „[[Lietuviškasis balsas]]“, „[[Vienybė lietuvninkų]]“, „Garsas“, [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „[[Nemuno sargas]]“ ir kt. Parašė apsakymų rinkinį „Kas teisybė, tai ne melas“ ([[1892]] m.), trumpų [[satyra|satyros]] vaizdelių ir feljetonų rinkinį „Satyros trupiniai“ ([[1928]] m.), išvertė nemažai garsių pasaulio rašytojų kūrinių.

 

* Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas 1931 m.

 

{{DEFAULTSORT:Kriščiukaitis, Antantas}}

[[Kategorija:Lietuvos teismų pirmininkai]]

[[Kategorija:Lietuvos penalistai]]

[[Kategorija:Lietuvos procesualistai]]