Animacinis filmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
Eilutė 14:
Trečiame dešimtmetyje debiutavo ir savo studiją Los Andžele įkūrė JAV režisierius [[Walt Disney]]. Keliasdešimt metų ši studija buvo svarbiausia animacinių filmų gamintoja pasaulyje. Su W. Disney vardu siejamos įvairios animacijos naujovės: vaizdo, ritmo ir muzikos derinimas, pirmasis spalvotas animacinis filmas, daugiaplanės kameros, sukuriančios vaizdo perspektyvą, panaudojimas, pirmasis pagal vaidybinio filmo struktūrą sukurtas animacinis filmas. 1933 m. debiutavo vienas žymiausių animacinio kino novatorių škotas N. McLaren. 1947 m. sukurtas pirmasis animacinis TV serialas „Triušis kryžiuotis“ (''Crusader Rabbit''). Po [[Antrasis pasaulinis karas|II Pasaulinio karo]] Europoje susiformavo savitos nacionalinės animacijos mokyklos. 1960 m. prie JT įkurtas Tarptautinis animacinio kino susivienijimas (ASIFA), Annecy (Prancūzija) įvyko pirmasis tarptautinis animacinių filmų festivalis. 1960 m. JAV pradėtas rodyti pirmasis animacinis serialas suaugusiems „[[Flintstonai]]“. 1977 m. sukurtas vaidybinis filmas [[Žvaigždžių karai|"Žvaigždžių karai"]], kuriame pirmąkart itin gausiai panaudota kompiuterinė animacija.
 
== Animacinis filmas Lietuvoje ==
Vienas animacinio kino pionierių [[Vladislovas Starevičius]] - lietuvių kilmės režisierius, dar caro laikais Maskvoje pagarsėjęs animaciniais filmais „Elniaragių kova“ (1910 m.), „Gražioji Lukanidė“ (1912 m.), „Žiogas ir skruzdėlė“ (1913 m.), mokėjo puikiai padaryti lėles, vaizdžiai imituoti jų judesius. Vėliau emigravo į Prancūziją ir ten kūrė. Lėlių filmą „Storulio sapnas“ 1938 m. Kaune sukūrė dailininkas St. Ušinskas.