Besarabija (Šiauliai): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Taisomos vidinės nuorodos
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis brūkšnių taisymas.
Eilutė 10:
Rajono šiaurinė dalis, nutiesus geležinkelį tapo pramonine. Joje [[1882]] m. buvo pastatyta [[kalvė]], vėliau [[lentpjūvė]]. [[1895]] m. pradėjo veikti Leono (Leibos) Kagano vinių fabrikėlis. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] įkurtas D. Grinbergo vinių ir vielos fabrikas, [[1940]] m. [[nacionalizacija|nacionalizuotas]], kurio bazėje [[1951]] m. pradėta kurti [[dviratis|dviračių]], vėliau dviračių - variklių gamykla „Vairas“ (nuo [[1993]] m. AB „[[Baltik Vairas]]“). Didėjant pervežimų geležinkeliu įrengta vagonų pakrovimo stotis ir vagonų remonto dirbtuvės, kurios Pirmojo pasaulinio karo metais perkeltos į kitą geležinkelio pusę. Vėliau pastatytos brolių Gordonų plytinė ir lentpjūvė.<ref>Šiaulių miesto istorija. Nuo seniausių laikų iki 1940 m. T.1, Šiauliai, Momentas, 1991 m.</ref>
 
Pačiame Besarabijos kaime buvo trys parduotuvės, kuriose buvo galima nusipirkti žibalo, cukraus ir kitų smulkių prekių. Buvo dvi kalvės Šležo ir Baltoji, keptos bandelės ir „barankos“. <ref>Šiauliai turi Bezarabiją ir Paryžių. Šiaulių kraštas. 2008 m. [[lapkričio 27]] d.</ref>
 
Gyvenamųjų namų statyba išilgai Tilžės g. paspartėjo tik [[1938]] m. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais rajone buvo rusų [[karo belaisvis|belaisvių]] [[koncentracijos stovykla]], kelis tūkstančius badu numarintų tarybinių karo belaisvių [[1941]]–[[1942]] m. žiemą hitlerininkai palaidojo rytiniame rajono pakraštyje.