Gnėjus Pompėjus Didysis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 37:
 
== Karas su piratais ==
[[67 m. pr. m. e.]] praėjus dviemdvejiems metams po buvimo konsulu, Pompėjus buvo paskirtas laivyno, turėjusio kariauti su [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūrą]] kontroliuojančiais piratais, vadu. Šis paskyrimas, kaip viskas jo gyvenime, buvo apsuptas ginčų. Konservatyvios senato grupuotės bijojo jo galios. [[Optimatai]] darė viską, kad išvengtų paskyrimo. Cezaris buvo vienas iš senatorių nuo pat pradžių palaikiusių Pompėjų. Liaudies tribūnas [[Aulas Gabinijus]], pasiūlęs ''Lex Gabinia'', suteikiančią Pompėjui vadovavimą kare su piratais ir absoliučią kontrolę jūroje ir 50 mylių nuo kranto į žemyno gilumą, padarė Pompėjų viršesnį už kitus armijos vadus Rytuose. Aristokratija karštai pasipriešino įstatymui, bet jis buvo priimtas.
 
Tuo metu piratai buvo Viduržemio jūros šeimininkai ir plėšdavo ne tik Azijos ir Graikijos pakrančių miestus, bet užpuldavo ir pačią Italiją. Vos gavęs paskyrimą, Pompėjus pradėjo pasiruošimus ir baigė prieš žiemos pabaigą. Jo planai atnešė neįtikėtiną sėkmę. Pompėjus padalino Viduržemio jūrą į trylika sričių, kuriose vadovavo jo atstovai. Per keturiasdešimt dienų jis išnaikino piratus vakaruose, atstatydamas ryšius tarp Italijos, Afrikos ir Ispanijos. Po to jis apgulė pagrindinius piratų įtvirtinimus [[Kilikija|Kilikijoje]] ir sumušęs laivyną įtikino didžiąją jų dalį, pažadėjęs atleisti, pasiduoti. Dauguma jų apsistojo Solyje, nuo tada vadinamame Pompėjopoliu.