Badmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

6 baitai pašalinti ,  prieš 10 metų
S (Taisomos vidinės nuorodos)
'''Badmetis''', '''badas''' - socialinis reiškinys, kai dėl gamtinių, ekonominių ar politinių priežasčių tam tikro regiono didelė gyventojų dalis badauja ir labai padidėja mirčių iš bado ar dėl su badavimu susijusių ligų.
 
[[Vaizdas:Irish potato famine Bridget O'Donnel.jpg|thumb|Airijos 1845–1849 m. badmečio aukos]]
 
Istoriškai badas atsirasdavo regionuose, kurie dėl demografinių pokyčių (gyventojų skaičiaus augimo) nebegalėdavo vietiniais resursais išmaitinti visų gyventojų. Konkrečius badmečius sukelia [[nederlius]] dėl gamtinių priežasčių, pvz., blogų orų, [[sausra|sausros]], kenkėjų, kai nėra sukauptos pakankamos maisto atsargos, taip pat tokie įvykiai kaip karas ar neefektyvi ekonominė politika. Nors daugelis badmečių sutampa su maisto trūkumu tam tikrame regione, tačiau kartais badas ištikdavo ir esant maisto produktų pertekliui, kai dėl tam tikrų ekonominės ar karinės politikos sprendimų tam tikrai grupei gyventojų buvo užkertamas kelias gauti maisto.
 
 
== Badmečiai Lietuvoje ==
 
Badmečiai [[Lietuva|Lietuvoje]] kartojosi tiek pat dažnai kaip ir vakarų ar centrinėje Europoje. 1282 m. ir 1310 m. Vidurio Europą ištikęs badmetis palietė ir Lietuvą. 1391 m. didelis badas apėmė visą Lietuvą ir paskatino dalį gyventojų pasitraukti iš krašto. 1408 m. Vytautas Didysis bandė badmečio išvengti užpirkdamas [[Lenkija|Lenkijoje]] javų, kurie į Lietuvą buvo siunčiami Vysla, jūra ir Nemunu. Krovinys ties Ragaine kryžiuočių buvo užgrobtas, nes kryžiuočiai norėjo priversti javus brangiau pirkti iš Prūsijos. Tai buvo ir viena iš 1410 m. karo su kryžiuočiais priežasčių. Badmečiai Lietuvoje žinomi ir 1440, 1448, 1482 m., XVI-XVIII a. badas dažniausiai buvo susijęs su karais ir marais. Sunkūs badmečiai buvo 1551-2, 1557-8, 1570 m. Lietuvos statutuose bandoma reguliuoti badaujančiųjų, kurie dėl bado parduoda save ar savo vaikus, reikalai. Ypač sunkus buvo 1710 m. badas, kurį sukėlė karas ir maras. Visuotiniu tapo badaujančiųjų parsidavimas į baudžiavą (tuo būdu nemažai baudžiauninkų įgijo turtingesni vienuolynai). Lietuvą užėmus rusams įvesti privalomi sampilai (magazinai) Rusijos pavyzdžiu, tačiau jie mažai apsaugodavo baudžiauninkus, nes dažnai jų supiltų javų atsargą išparduodavo dvarininkai. Sampilai neišsaugojo nuo 1842 m., 1847-48 m. bado. Blogos orų salygos sukėlė 1867-8 m. badą. Po to didesnis badmetis Lietuvos jau nebeištiko. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, vokiečiams draudžiant laisvąją prekybą ir visas maisto atsargas gabenant savo kariuomenei ar į Vokietiją, daug kur ir esant geram derlių teko kęsti badą. 1916-7 m. bado buvo apimta vokiečių pafrontė rytų Lietuvoje.
 
* Lietuviškoji Enciklopedija. T.2. Kaunas, 1934, p.633-5.
 
[[Kategorija:Žemės ūkis]]
[[Kategorija:Ekonomikos istorija]]
[[Kategorija:Žemės ūkisMityba]]
 
[[ar:مجاعة]]
20 375

pakeitimai