Vytautas Statulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

}}

 

 

== Biografija ==

[[1937]] – [[1941]] m. mokėsi Utenos rajono [[Dubuliškiai|Dubuliškių]] pradinėje mokykloje. [[1942]] – [[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. [[1944]] – [[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. [[1945]] – [[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė]]s žemės ūkio mokykloje. [[1947]] m. eksternu išlaikęs egzaminus iš progimnazijos kurso, įstojo į parengiamuosius kursus prie [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]]. [[1949]] m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos fakultetą]] ir jame mokėsi iki [[1954]] m. [[1951]] – [[1954]] m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. [[1954]] – [[1957]] m. mokėsi [[Leningradas|Leningrado]] universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros asistentu. [[1957]] – [[1959]] m. Lietuvos mokslų akademijos fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kalnugorovą. [[1959]] m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato [[Disertacija|disertaciją]] „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. [[1959]] – [[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. [[1960]] m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. [[1960]] – [[1966]] Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus vadovas. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją ir buvo išrinktas Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki [[1995]] m. [[1972]] m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. [[1970]] – [[1984]] m. buvo „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1984]] m. išrinktas Lietuvos „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku. [[1976]] – [[1985]] m. dirbo Lietuvos moklų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. [[1985]] - [[1991]] m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu. [[1990]] – [[1995]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. [[1995]] m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. [[1996]] m. tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju, o [[1997]] – [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino techniko universiteto]] statistikos katedros vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. [[1996]] - [[2003]] m. buvo Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. [[2003]] m. buvo išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu. [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. Mirė dėl sunkios ligos <ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/ Naujienų agentūros ELTA žinutė apie V. Statulevičiaus mirtį</ref>. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e <ref>http://www.mii.lt/mii_staff/stat_lt.htm/ Matematikos ir informatikos instituto informacija apie V. Statulevičių</ref><ref>http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/spersonos.htm/ Apie V. Statulevičių "Utenos krašto enciklopedijoje"</ref><ref>Aničas J., Areška V., Baltrūnas V. ir kiti (1983, 395 puslapis) Lietuviškoji tarybinė enciklopedija X. Vilnius</ref>.

 

Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, [[tikimybių teorija]] ir matematinė [[statistika]] tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija.

Daug dėmesio V.Statulevičius skyrė [[informatika|informatikos]] plėtrai. [[1962]] m. įkurtas instituto Skaičiavimo centras, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.

V.Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R.Rudzkiu ir L.Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams [[Integralas|integralams]] ir įvairioms statistikoms. V.Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.

Jam dirbant Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „[[Gazprom]]“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] netoli [[Nida|Nidos]]. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]], Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.

Jis yra daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius <ref>http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/29219.html/ Referatas apie V. Statulevičių</ref>.

 

* [[1979]] m. paskirta TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija.

* [[1956]] m. ir [[1988]] m. paskirta Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija.

 

== Šaltiniai ==

{{reflist}}