Apolinaras Likerauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
|||
Eilutė 24:
[[1939]]–[[1940]] m. – [[Tauragė]]s dragūnų pulko orkestro kapelmeisteris, nuo [[1940]] m. rudens – [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijos]] muzikos mokytojas ir pučiamųjų orkestro dirigentas. Dėstė mokytojų seminarijoje, įkūrė „Meno mylėtojų" draugiją, kuri įsteigė liaudies ansamblį – jam vadovavo A. Likerauskas.
Nuo [[1944]] m. rudens buvo Panevėžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojas. [[1945]] m. spalio mėn. sovietų valdžios suimtas, kalintas Panevėžyje ir Vilniuje ([[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]]), o [[1948]] m. ištremtas į Sibirą – pateko į [[Komija|Komijos]] respublikos Pečioros lagerį. Pečioros ir Korčmės lageriuose vadovavo lietuvių tremtinių chorams, kurie dainuodavo ir lietuviškas patriotines dainas. [[1949]] m. į Sibirą ištrėmė [[Lietuva|Lietuvoje]] likusias jo keturias dukteris ir vaikaitį. [[1955]] m. buvo grįžęs į Lietuvą, bet, niekur negavęs darbo, išvyko į [[Marių Respublika|Marių autonominę respubliką]] ir [[1955]]–[[1957]] m. mokė dainininkus Joškar Olos filharmonijoje. Vėliau nuvyko į Gorno Altaiską ir iki [[1960]] m. buvo miesto operetės vyr. dirigentas.
1960 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno [[Druskininkai|Druskininkuose]] pas Karolį Dineiką, netrukus įsteigė vaikų muzikos mokyklą ir trumpai jai vadovavo, vėliau joje mokytojavo. [[1963]]–[[1973]] m. gyveno pas dukterį [[Frunzė]]je ir vadovavo styginių instrumentų liaudies orkestrui. Grįžęs į Druskininkus, [[1974]]–[[1977]] m. vadovavo darbo veteranų chorui, o [[1977]]–[[1982]] m. – analogiškam chorui Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose Vilniuje.
| |||