Antanas Radušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 4 |
S Taisomos vidinės nuorodos |
||
Eilutė 4:
Mokėsi [[Marijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], kur kartu [[Petras Kriaučiūnas|Petru Kriaučiūnu]] dalyvavo slaptame lietuviškame moksleivių būrelyje. Vėliau studijavo [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]], kurią baigęs vikaravo [[Punskas|Punske]]. Po to sielovados darbą tęsė [[Šakiai|Šakiuose]] ir [[Ūdrija|Ūdrijoje]]. Pastarajame kaime 1891 m. padidino ir aptvėrė kapines, talkindamas žinomam knygnešiui kunigui [[Martynas Sederavičius|Martynui Sederavičiui]] platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Ūdrijos apylinkėse surinko daug lietuvių liaudies dainų tekstų ir užrašė jų melodijas.
Po kunigavimo [[Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia|Skriaudžių bažnyčioje]], 1896 m. buvo paskirtas klebonu į naujai steigiamą parapiją gimtajame Šilavoto kaime. Pirmiausiai pastatė kleboniją, užveisė sodą ir pradėjo kaupti medžiagas naujos bažnyčios statybai. Plytoms gaminti kaime buvo įsteigtas nedidelis fabrikėlis, vietoje buvo gesinamos ir kalkės. Valstiečiai iš aplinkinių laukų privežė akmenų ir ant aukštoko kalnelio prasidėjo bažnyčios statyba. Galiausiai 1902 m. [[spalio 28]] d. buvo konsekruota nauja [[Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia|Šilavoto Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčia]]. Iš jos bokšto 20 km spinduliu matomos gretimos apylinkės. Iki [[
1902 m. klebonijoje kaimo vaikams buvo įsteigta pradžios mokykla. Atgavus lietuvišką spaudą Antanas Radušis dar labiau ėmė skatinti parapijiečius šviestis ir netrukus savaitraštį [[„Šaltinis”]] prenumeravo jau 80 šeimų. Klebonas ir pats nevengė publicistinės veiklos - dar anksčiau buvo [[Varpas (laikraštis)|„Varpo”]] leidimo komiteto narys, vėliau bendradarbiavo [[Tėvynės sargas|„Tėvynės sarge”]], „Šaltinyje”. Šilavoto apylinkėse šviesuolis kunigas tęsė kraštotyrinį darbą, čia ir Ūdrijoje surinktas 180 liaudies dainų perdavė kompozitoriui [[Stasys Šimkus|Stasiui Šimkui]]. 1909 m. Šilavote lankėsi Antano Radušio gimnazijos draugas [[Jonas Basanavičius]] ir į [[fonografas|fonografo]] volelius įrašė klebono sukviestų bažnyčios giedotojų dainuotas liaudies dainas. Šiandien įrašai saugomi [[Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas|Lietuvių literatūros ir tautosakos institute]] [[Vilnius|Vilniuje]].
| |||