[[1913]] m. baigė [[Žemaičių kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminariją]], [[1914]] m. įšventintas kunigu. [[1917]] m. baigė [[Peterburgo dvasinė akademija|Dvasinę akademiją]] [[Peterburgas|Sankt Peterburge]], teologijos magistras.
Per [[1PKPirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] nuo 1917 m. [[Talinas|Revelio]] karo pabėgėlių ir belaisvių kapelionas, vėliau – Rusijos kariuomenės [[Rumunija|Rumunijos]] fronto lietuviškų dalinių karo kapelionas, nuo gruodžio mėn. fronto 4-osios armijos lietuvių karių tarybos, netrukus – ir tos armijos karių komiteto pirmininkas. [[1918]] m. [[Odesa|Odesoje]] padėjo lietuvių karo pabėgėliams grįžti į Lietuvą. 1918 m. pab. grįžęs į Lietuvą Panevėžyje dalyvavo telkiant [[Lietuvos kariuomenė]]s savanorius. [[1919]] m. sausio mėn. paskirtas [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminarijos]] profesoriumi ir dvasios tėvu, [[1922]]–[[1940]] m. dar dėstė Lietuvos universiteto (nuo [[1930]] m. – [[Vytauto Didžiojo universitetas]]) Teologijos - filosofijos fakultete, nuo [[1928]] m. docentas, kartu – [[Kauno arkivyskupija|Kauno arkivyskupijos]] kurijos sinodinis teisėjas, religinių knygų cenzorius. [[LKDP|Lietuvos krikščionių demokratų]] partijos veikėjas. 1940 m. kanauninkas. Per [[naciai|nacių]] okupaciją [[1941]] m. spalio mėn. paskirtas Kauno karinės komendantūros kapelionu, nuo [[1942]] m. vasario mėn. – [[Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia|Kauno įgulos bažnyčios]] rektorius, Lietuvių statybos dalinių vyr. kapelionas. [[1944]] m. rugsėjo mėn. savanoriu stojo į Lietuvių karinių dalinių inspekciją (buv. Tėvynės apsaugos rinktinė), paskirtas į Spaudos ir švietimo skyrių. Pasitraukė į [[Austrija|Austriją]], vėliau – į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]], kunigavo lietuvių bendruomenėje, buvo Lietuvos skautams remti draugijos vicepimininkas. <ref>Vytautas Zabielskas. {{VLE|XIV}} 737 psl.</ref>
