Sepuku: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wiki sintakse 3 |
|||
Eilutė 30:
Pirmiausia, buvo išdėstomas baltai aptrauktas [[tatami]], ant kurio padedama didelė balta [[pagalvė]]. [[liudininkas|Liudininkai]] turėdavo diskretiškai pasitraukti į vieną tatami pusę, priklausomai nuo to, kokia svarbia laikyta savižudybė.
Samurajus, dažnai apsivilkęs baltą [[kimono]], klaupdavosi ant pagalvės, jo judesiai turėjo būti ramūs. Vieno metro atstumu už samurajaus kairėje klaupdavosi jo ''kaišiakunin'' (“antrasis”). “Antrasis” dažniausiai būdavo artimiausias “velionio” draugas, nors jo pareigos nelaikytos populiariomis. Jo pareigos buvo nutraukti savižudžio kančias, nukertant galvą, samurajui persipjovus pilvą. Neteisingai atlikti pareigą buvo laikyta didele gėda, todėl ''kaišiakunin'' privalėjo turėti tvirtą ranką. Itin gėdinga buvo visiškai nukirsti galvą - ji turėjo likti sukibusi su kūnu neperpjautos odos juostele. ''Kaišiakunin'' pagalba buvo
Priešais samurajų ant lakuoto padėklo būdavo padėtas peilis. Kai samurajus buvo pasiruošęs, jis kiek atlaisvindavo kimono klostes, kad matytųsi pilvas. Tada viena ranka paimdavo peilį, kita ištraukdavo jį iš makšties, ją padėdamas kitoje pusėje. Taip paruošęs, peiliu prapjaudavo savo pilvą kryžmai iš kairės į dešinę. Peilis turėjo būti grąžintas į žaizdą ir tada pjaunama aukštyn. Dauguma samurajų agonijoje šio paskutinio pjūvio neatlaikydavo, nes “antrasis” dažniausiai nukirsdavo galvą, pastebėjęs pirmuosius kančios ženklus. Pirmasis pjūvis vadintas ''džiūmondži'' (''jūmonji'' – “kryžminis pjūvis”), o įvykdžius ir antrąjį, laikyta itin ypatingu sepuku.
| |||